Sekmadienį Maironio lietuvių literatūros muziejaus durys bus atvertos nemokamam apsilankymui. Bus minimas 1936-ųjų birželį įkurto muziejaus gimtadienis.
Paskutinėmis vasaros dienomis soduose sunokusios gėrybės praneša apie tai, kad ruduo – ant nosies. Rudeniškomis gėrybėmis džiugina ir Maironio sodelis Senamiestyje.
Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė negali įamžinti poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio kūrybingiausių metų, praleistų šiame mieste. Ant pastato, kuriame Maironis dirbo, ketinta atidengti atminimo lentą, tačiau dabar čia veikiančio universiteto vadovai nepaiso miesto valdžios leidimų ir stabdo procesą.
Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie įgrisę apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį.
Prieš 120 metų pasirodė pirmasis Maironio eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ leidimas. Poeto kūrybos tyrinėtojai iki šiol neįmena mįslės, kodėl antrajame leidime pats Maironis nurodė, kad tai jau tretieji „Pavasario balsai“.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi du 1895 m. Tilžėje išleisti pirmieji „Pavasario balsų“ egzemplioriai. Muziejaus vadovės teigimu, iš viso jų išlikę iki dešimties. Pirmąjį „Pavasario balsų“ rinkinį poetas išleido dirbdamas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, jame – 45 eilėraščiai, vėliau Maironi
Amerikoje ieškoję lietuvių dainiaus Jono Mačiulio-Maironio palikimo istorikai neteko amo poeto rankraštį aptikę Panevėžio vyskupijos kurijoje.
Dvasininkai ir kraštotyrininkai suka galvas, kokiais keliais į kurijos archyvus pateko 53 puslapių sąsiuvinis, į kurį dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Maironis ranka surašęs istorinės poemos „Mūsų vargai“ paskutines dvi dalis. Unikalų radinį archyvuose atsitiktinai aptiko Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ieškojęs vertingų dokumentų skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai.
Kurijos dvasi