Seime – ambicingas planas, kaip Lietuva savarankiškai apsirūpins energija. Tam reikės milžiniškų investicijų – 150 mlrd. eurų, bet planui sukliudyti gali ne pinigai, o gyventojai.
Sumažinti sąskaitas už šildymą rumunai užsimojo panaudodami mėšlą. Tokiam natūraliam šildymuisi jie galvoja išleisti net 21 mln. eurų, kad žemės ūkiui būtų pastatytos biodujų jėgainės, pasakojama LNK reportaže.
Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.
Konkrečių sprendimų dėl atliekų deginimo jėgainių Lietuvoje nėra, o patys projektai kelia grėsmių ir abejonių, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Vilniaus savivaldybė spaudžia "Lietuvos energiją" įsigyti iš jos trečiąją termofikacijos elektrinę (TE-3), antraip ji neduos leidimo kogeneracinei jėgainei sostinėje statyti. Prieš kogeneracinę jėgainę į kovą kyla Kaune veikiantys šilumos gamintojai. Pagaliau nenurimsta aistros dėl tretinio elektros galios rezervo aukciono.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Vyriausybė dėl draudimo pirkti nesaugiose užsienio jėgainėse pagamintos elektros ketina apsispręsti kitą savaitę.
Vyriausybei siūloma pritarti piliečių iniciatyvai drausti pirkti nesaugiose užsienio jėgainėse pagamintą elektrą. Jei toks sprendimas būtų priimtas, Lietuva neįsileistų elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o ateityje, jei būtų pastatyta, - ir iš Karaliaučiaus AE.
ES ketinimai kuo daugiau buitinių atliekų perdirbti, o ne deginti, gali sujaukti "Lietuvos energijos" planus statyti atliekas deginsiančias jėgaines Vilniuje ir Kaune.