Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, ypač jo centre, jau akivaizdžiai pastebimi rusiškai, o kartais ir kitomis kalbomis kalbantys kitų šalių piliečiai – vietiniai darbininkai.
Vyriausybė siūlys Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguos kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.
Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad valdžios institucijos turi arba riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į šalį atvykstančių užsieniečių.
Naujausia apklausa rodo, kad per trejus metus norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą skaičius išaugo beveik 15 proc. Grįžti atgal juos skatina didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje ir čia likę šeimos nariai. Tačiau grįžimas nėra lengvas, jis kelia daug kasdienių klausimų. Kokie tie klausimai, LNK žiniose papasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė.
2021 metais daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino, imigrantų – Elektrėnų savivaldybei, rodo 2022 metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys.
Apie 3 mln. gyventojų Lietuvoje dabar primena tik daina. Daugiausiai 3 mln. 700 tūkst. Lietuvoje gyveno tik prieš 31 metus. Nuo to laiko lietuvių sumažėjo ketvirtadaliu. Tai yra daugiau nei Vilniaus ir Kauno gyventojus sudėjus, pasakojama LNK reportaže.