Žvelgdamas per plonėjantį vandenilio rūką kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo ankstyviausias žinomas visatos galaktikas. Viena jų yra tolimiausia galaktika – ji taip toli, kad šviesai prireikė 13,4 milijardų metų, kol pasiekė mus. „Hubble“ tiriamos besiformuojančios galaktikos gali padėti išsiaiškinti, kas sukėlė rejonizaciją. Šis reiškinys baigė mįslingus kosmoso tamsiuosius amžius, kai visatoje dominavo neskaidraus vandenilio debesys. Radiacija, tikriausiai iš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, jonizavo vandenilį ir šis tapo skaidrus, tačiau tik

Kaip fotografai geriausias nuotraukas deda į savo porfolio, taip ir astronomai renka kadrus, kurie yra ne tik įspūdingi, bet ir suteikia neįkainojamos informacijos. Šį kartą nugalėtoju tapo kosminis teleskopas „Hubble“, kuriam pavyko nufotografuoti visatą iš tolimiausio atstumo žmonijos istorijoje. Nepaprastai gilus laukas (angl. extreme deep field arba XDF) yra mažas kosmoso lopinėlis, kurį prie „Hubble“ dirbantys mokslininkai sulipdė iš 2 tūkst. teleskopo į Žemę atsiųstų kadrų. Šiai informacijai surinkti prireikė beveik 10 metų. Nedideliame plote tarsi ant

NASA pasiūlė visiems moksleiviams bei kitiems norintiems patrauklia forma susipažinti su šiuolaikiniais astronominiais metodais. Pagrindinis dėmesys skirtas statomos orbitinės infraraudonosios laboratorijos – „James Webb“ kosminio teleskopo – darbo principams išaiškinti. Vaizdo siužetas prasideda dangaus kūnų stebėjimo metodikų animacine demonstracija, kuri skirta plačiajai auditorijai. Scenaristas Tracy Vogelis iš Baltimorės Kosminių tyrimų instituto paaiškino, jog kuriant animacinį filmuką, pagrindiniu tikslu tapo bandymas paaiškinti sudėtingus reiškinius, pas