CERN laboratorijos (Šveicarija), ALPHA projekto mokslininkams pavyko rekordinį laiką – 1000 sekundžių (t.y., 16,7 min.) – nuo anihiliacijos išsaugoti antivandenilio atomus. Turint omenyje tai, jog ankstesnis rekordas (kuris priklauso tai pačiai tyrėjui grupei) siekė viso labo 172 milisekundes, pasiekimas pagerintas neįtikėtinai smarkiai. Rekordo autoriai tikisi, jog jų pasiekimas atvers galimybes geriau ištyrinėti antimedžiagos ypatybes bei atsakyti į klausimus apie antimedžiagos gravitacinę sąveiką su įprasta medžiaga. Nemažai fizikų yra linkę manyti, jog medžiag

CERN laboratorijos Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) specialistai paskelbė, jog jie gerokai sumažino masės sritį, kurioje gali slėptis neaptinkamasis Higso bozonas. ATLAS ir CMS detektoriuose gauti duomenys su 95 procentų tikimybe leidžia teigti, jog Higso bozono masė nėra 145 – 466 gigaelektronvoltų (GeV) srityje. Šie rezultatai pristatyti kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje. Šiemet tyrėjai apsilankė Mumbajuje (Indija). „Kiekvienąkart pridėję naujų duomenų, mes priartėjame prie srities, kurioje gali tūnoti Higso

Beveik prieš mėnesį fizikų bendruomenę sudrebino žinia, jog CERN mokslininkų eksperimento metu stebėtas neutrinų pluoštelis viršijo šviesos greitį, nors tai prieštarauja Einšteino reliatyvumo teorijai. Apie tai mes jau rašėme naujienoje Dar kartą „viršytas“ šviesos greitis – revoliucija fizikoje ar eilinis nesusipratimas?. Kiek vėliau publikavome straipsnį, su mokslininkų įžvalgomis, kodėl šviesos greitis negali būti viršytas Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?. Tai kaip gi čia gal būti? Deja, bet kol kas tikslaus atsakymo niekas nežino, tačiau ir