"Nepykti, nebumbėti", "Šeštadieniais pasninkauti", "Kartą per savaitę savanoriauti globos namuose", "Padėti vienišai kaimynei" – adventinių pasižadėjimų sąrašas gali būti ilgas. Jais išsakoma viltis, kad pats žmogus gali prisidėti prie to, kad gyvenimas būtų šviesesnis, jame liktų mažiau problemų, konfliktų, intrigų. Tik panašu, kad indėlis į visuotinės gerovę ir ramybę tampa tik tam tikros visuomenės dalies prievole – kita dalis nuo jos atleidžiama, tiksliau, pati save atleidžia.

Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, ką sudėti į Kalėdų Senelio maišą. Tiesa, kasmet tampame vis dosnesni – daugiau pinigų skiriame ir vaišėms, ir dovanoms. O kai bankų analitikai imasi tyrimų, kokią šeimos biudžeto dalį atriekia Kalėdos, telieka gūžčioti pečiais: lietuviai išleidžia daugiau, negu uždirba…