"Portretas yra geras, jei jį lydi istorija ir nuoširdumas", – sako fotografė Lina Adinavičienė. Išties Ruškytės pavarde žinomos kūrėjos fotografijų nesupainiosi su niekuo – jos tiesiog paperka nuoširdžių emocijų amplitude.
Mano žvėrinčius – taip meiliai savo gausų ūkį vadina klaipėdietė poetė, fotografė, dailininkė Dalia Bielskytė. Tad paklausta, kiek šiuo metu augintinių karaliauja jos namuose, pašnekovė tik šypteli: turbūt tai yra pats sudėtingiausias klausimas. Viena akivaizdu – šioje margaspalvėje "teritorijoje" niekada nebūna nuobodu.
Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje gyvenanti fotografė Olesia Kasabova savo nuotraukomis geba keliais šimtmečiais laiką atsukti atgal. Portretus fotografuojančios moters darbai primena flamandų drobės ir teptuko genijų tapybą. O nuotraukų herojus pačius stulbina tokios jų metamorfozės.
Su lietuvių kilmės brazilų fotografe Ieva Martinaitis Ferreira susipažinau rudenį vykusio fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ metu, kur mergina pristatė parodą „11 000 km“. Prieš keletą metų pamačiusi, kad lietuvių išeivių bendruomenė Brazilijoje sparčiai mažėja, ji ėmėsi svarbios ir prasmingos užduoties: fiksuoti lietuvių bendruomenės akimirkas ir taip jas išsaugoti ateities kartoms, mylinčioms Lietuvą, nors ir niekada jos nemačiusioms.
Šiais laikais sunku įsivaizduoti gyvenimą be nuotraukų. Daugelis žmonių dalijasi sustabdytomis savo gyvenimo akimirkomis socialinėse medijose, tam puikiai pasitarnauja išmanieji telefonai. Vis dėlto meninės fotografijos entuziastai lieka ištikimi fotoaparatui. Neišduoda jo ir šiuo metu laikinai užsienyje apsistojusi jaunoji fotografė Inga Kerinaitė.
Silvos Žebrauskaitės-Riazanovos ieškojau Londone, radau Tenerifėje. Keturiolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenusi lietuvė savo pomėgį fotografuoti pavertė darbu. Pernai, artėjant Motinos dienai, Silva įgyvendino fotografijų projektą "Aš ir mano dukra", kuriame dalyvavo Londone gyvenančios lietuvių šeimos, ir pažadėjo paversti tai asmenine tradicija. "Oi, tie gyvenimo vingiai", – juokiasi jauna dviejų vaikučių mama.
Pirmiausia – šimtamečių fotografijų albumas. Netrukus po to – dokumentinis filmas apie ilgaamžius. Dabar kauniečiai kviečiami pažvelgti į knygos ir filmo herojų veidus parodoje "100 metų kartu".
Nuo pozavimo broliui iki jausmingus portretus kuriančios fotografės – Žaneta Paunksnė sako, kad fotoaparatas jos rankinėje vietą rado dar paauglystėje. Žmogus ir jo vidus kūrėją domino visada, o portretų fotografija pasirodė puiki sritis kūrybinėms idėjos įgyvendinti.
Nėra ribos, už kurios negali išeiti, išvažiuoti ar išskristi, LRT Opus laidoje „Švelnūs tardymai“ sako fotografė ir multimedijų žurnalistė Berta Tilmantaitė. Anot jos, gyvenimas ar lankymasis kituose kraštuose praplečia žmogaus suvokimo ribas ir jį formuoja: „Gyvenant Azijoje, Kinijoje, susiformavo suvokimas, kad viskas paprasta – jei kažko negali pakeisti, turi su tuo susitaikyti, o jeigu gali pakeisti – pakeisk.“
„Nesvarbu, kur būtum ir ką darytum, tikrasis pašaukimas visada tave susiras“, – vaikščiodama Braitono pajūriu LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams savo istoriją pasakojo Giedrė Umbrasaitė.