Kas šešta septinta Lietuvos šeima negali susilaukti vaikų natūraliu būdu. Iki šiol pagalbos jos dažniausiai kreipdavosi į privačias gydymo įstaigas. Dabar nemažai procedūrų bus galima atlikti nemokamai ir Kaune, naujai atidarytame Kauno klinikų centre. Katalikų bažnyčios atstovai užsimena, kad toks gydymas kelia moralinių klausimų.
Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinių liberalų atstovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų saugojimo kaštus po tam tikro periodo perkelti valstybei.
Tai įspūdingas – ir nė kiek ne mažiau kontroversiškas – pasiekimas. Mokslininkai paskelbė sukūrę pirmuosius sėkmingus žmogaus ir gyvūno hibridus. Šis projektas įrodo, kad žmonių ląstelės gali būti perkeltos į nežmogaus organizmą, išgyventi ir netgi augti kituose gyvūnuose, šiuo atveju – kiaulėse.
LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė biomedicinos mokslų daktarė profesorė Rūta Nadišauskienė – pasaulyje žinoma specialistė: Pasaulio sveikatos organizacijos laikinoji patarėja, Didžiosios Britanijos karališkosios akušerių-ginekologų kolegijos garbės narė. Kokia jos nuomonė apie pagalbinio apvaisinimo metodus?
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas skirtas tiems, kurie negali susilaukti vaikų, tačiau jo priėmimas tapo plačiausiai ir aršiausiai svarstomu teisės aktu. Už nebe pirmą įstatymo versiją bus balsuojama poryt. Koks variantas bus priimtas?
Siekiant sukurti vakciną labai seniai embriono plaučių ląstelių dalys buvo kultivuotos ir panaudotos, tačiau kai kurie žmonės mano, kad vakcinų kūrimui iki šiol naudojamos abortuotos medžiagos, o tai medikams kelia atlaidų šypsnį.
Gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas naudojant prieštaringai vertinamą naują dirbtinio apvaisinimo technologiją, kurią taikydami JAV mokslininkai embrionui panaudojo trijų žmonių DNR.
Visi mes pripažįstame tam tikrus nenuginčijamus faktus: kad vanduo yra šlapias, kad Žemė yra apvali ir kad norint kūdikio reikia kiaušinėlio ir spermatozoido.