2023 metais Lietuvai patyrus švelnų ekonomikos nuosmukį, šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Didelio ekonomikos nuosmukio tikisi trečdalis pasaulio įmonių vadovų, tuo metu šių metų pradžioje to tikėjosi kas antras vadovas, rodo naujausias tyrimas. Tačiau ekspertai įspėja, kad verslo nuotaikai gerėjant dalis rizikų išlieka.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais – jame bus aptariamas politinis atsakas į ekonomikos nuosmukį.
Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.
Jungtinių Valstijų – didžiausios pasaulio ekonomikos – bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai susitraukė 3,5 proc., dėl koronaviruso pandemijos sustojus visuomeniniam gyvenimui ir užsidarius ištisiems verslo sektoriams, rodo oficialūs Prekybos departamento duomenys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento ir Vyriausybės Nacionalinio plėtros fondo idėja sutampa. Jis taip pat priduria, kad šios institucijos Lietuvoje įkūrimas padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius smulkiam ir vidutiniam šalies verslui.
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimo, tikėtina, kad antrasis visuotinis karantinas lems tai, jog ne Lietuva, o Švedija šiemet bus mažiausią ekonomikos nuosmukį Europos Sąjungoje patyrusi šalis.
Įvairių šalių vyriausybėms skiriant gausią paramą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms ekonomikoms, pasaulinis nuosmukis nėra toks gilus, kaip bijota, antradienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva, kartu perspėjusi, kad krizė dar toli gražu nesibaigė.