Pagaliau valstybės remiamų profesijų sąrašas ima sutapti su darbo pasiūlymais. Tai paaiškėjo praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas naujoves.
Vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą, – taip atrodo vidutinis bedarbis, LRT RADIJUI sako Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.
Kauno teritorinės darbo biržos sąrašuose balandžio 1-ąją buvo užsiregistravę 31,4 tūkst. nedirbančių Kauno apskrities gyventojų. Kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, registruoto nedarbo lygio rodiklis darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje išliko nepakitęs ir siekė 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Lietuvos darbo birža pradeda dirbti ne tik su bedarbiais, bet ir su dirbančiaisiais, taip siekiama išvengti prastų Lietuvos darbo rinkai piešiamų scenarijų, rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus.
Nors valstybė finansiškai skatina verslininkus kurti darbo vietas neįgaliesiems, jiems įsidarbinti Klaipėdoje vis dėlto dar labai sunku. Neretas darbdavys, pasinaudojęs subsidija, neįgaliuoju tiesiog atsikrato.
Nors metų pradžioje į Lietuvą parvyko rekordinis žmonių skaičius, ieškantieji darbo nepasižymi aktyvumu. Taip LRT.lt sako Darbo biržos bei darbo skelbimų portalo cv.lt atstovai. Ekonomisto Roko Grajausko teigimu, ypatingo suaktyvėjimo nejusti, nes dalis grįžtančiųjų parvyksta jau turėdami darbo pasiūlymus, be to, išlieka ir dideli emigracijos mastai, kurie mažina oficialias bedarbių gretas.
10 teritorinių darbo biržų bus prijungtos prie Lietuvos darbo biržos, nutarė Vyriausybė, žengusi dar vieną žingsnį link to, kad nuo spalio pradėtų veikti Užimtumo tarnyba.