Ketvirtoje eilėje parteryje kelios vietos Lietuvos teatruose sovietmečiu buvo rezervuojamos „specialiems žiūrovams“ iš KGB. Šie veikėjai nebuvo itin dideli meno gerbėjai, tačiau jų „misija“ buvo prižiūrėti, kad spektakliai atitiktų ideologinę liniją, o teatralai, tai žinodami, siekė, kad šie neturėtų prie ko prikibti, bet žiūrovai suprastų, kas norėta pasakyti.