Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. „Euribor“ 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 proc. riba, būsto paklausa kol kas taip pat išlaiko stabilumą.

2024-ųjų sausį pirkėjai įsigijo 291 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 47,8 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 342 eurai.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu Klaipėdoje „laimikis“ kol kas nedžiugina.

Nuo paskutinio fiksuoto didžiojo kainų kritimo 2010 metais iki 2023 metų galo gyvenamojo būsto kaina Vilniuje beveik nuolat brango. Skaičiuojama, jog kainos per 13 metų išaugo daugiau nei 50 proc., iš jų daugiau nei 25 proc. vien popandeminiais metais, kai tarpe nuo 2021 iki 2023 būstas sostinėje pabrango daugiau nei 25 proc. Tuo pačiu kilo ir gyvenamojo būsto sostinėje vertė bei nuosekliai didėjo investicinė grąža iš nuomojamo būsto. Prasidėjus 2024-iesiems, ekspertai beveik vieningai teigia, jog priežasčių būstui sostinėje pigti – nėra. Visgi, taip pat pastebina, kad vystytojai, siekiant suaktyvinti rinką, ima siūlyti įvairias akcijas, nuolaidas ir dovanas. Taip siekiama išjudinti rinką, kuri pradėjo stagnuoti dėl ženkliai išaugusių bankų paskolų palūkanų normų.