Dideli skirtumai tarp Lietuvos mokinių, besimokančių didmiesčių ir kaimo, lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, augančių skirtingoje ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje. Kaip tai pakeisti?
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad atskirtis ir socialinis neteisingumas Lietuvoje „išlieka kraujuojančia žaizda“.
Lietuvos valdžiai, žadėjusiai mažinti atotrūkį tarp regionų, skamba priekaištai net Briuselyje. Dėl institucijų neveiklumo ir biurokratijos regionai jau dvejus metus negauna Europos Sąjungos paramos milijonų, nors juos tereikia pasiimti. Iš regioninei plėtrai numatytų daugiau nei pusantro milijardo eurų per beveik trejus metus patvirtinta vos 13 proc. šių lėšų. Šią savaitę į Briuselį suvažiavo beveik 1000 merų ir savivaldybių atstovų iš visos Europos, tarp jų – ir merai iš Lietuvos. Čia jie ne tik aiškinosi, ką pavyko nuveikti už europinius milijardus, bet ir gavo pylos. Plačiau – LNK reportaže.
Baltijos šalyse buvo atliktas socialinės, ekonominės atskirties tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje penktadalis visuomenės gyventojų yra „nematomi“ – taip vadinami žmonės, gaunantys mažas pajamas ir neturintys jokio išsilavinimo arba jo išsilavinimas yra pasenęs, skelbia LNK.
Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo dešimtadaliu, o apdraustųjų skaičius grįžo į ikipandeminį lygį, teigia „Sodra“. Vis dėlto daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių pajamų atskirtis nemažėja, o pandemija labiau paveikė socialiai jautresnes visuomenės grupes.
Sparčiojo internetinio ryšio plėtra šalies teritorijoje yra viena iš sričių, kurioje Lietuva yra tarp pasaulio mastu pirmaujančių šalių – šiandien 93 proc. šalies namų ūkių turi galimybę naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“ tapo pagrindiniu rėmėju, įgyvendinant unikalų socialinį projektą „Šiandien yra vakar“, kuris kviečia atsigręžti į skaudžią senolių atskirties temą ir bendrai kūrybinei veiklai sujungia skirtingų kartų žmones.
Reaguodami į Europos Komisijos įspėjimą, kad socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų yra didžiausia per 20 metų ir kasmet didėja, žemės ūkio specialistai pažymi, kad šalies regionai turi didelį potencialą, atsiranda naujų ir pelningų žemės ūkio ir pramonės šakų.
2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc., žmonių užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo, tačiau stebima kritinė padėtis dėl socialinės atskirties, nelygybės ir skurdo, nurodo Europos Komisija, paskelbusi Lietuvos ekonomikos iššūkių ataskaitą.