Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Naujausia statistika skelbia, kad vidutinės pajamos į rankas per metus ūgtelėjo 124 eurais. Sparčiausiai kilo statybininkų algos – net 160 eurų. Tačiau statybininkai, kaip ir valytojai, pardavėjai, vairuotojai vis dar uždirba mažiausiai. Didžiausiomis pajamomis pasigirti gali programuotojai ir medikai. Plačiau – LNK reportaže.
Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus išaugo 12,3 proc. ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1980 eurų (iki mokesčių), o sparčiausiai jos augo statybose, skelbia „Sodra“.
Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.
Siekdama išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, Lietuva turi užtikrinti technologinę pažangą ir inovacijų diegimą, trečiadienį pareiškė aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnas.
Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.
Vidutines pajamas gaunantis žmogus gali svajoti apie nuosavą vieno kambario butą, tačiau jei neturi pradinio įnašo paskolai gauti, susitaupyti jam užtruks apie dešimtį metų.
Vidutines pajamas uždirbančios šeimos savo vaikams per mėnesį išgali skirti kelis kartus mažesnę sumą nei valstybė kūdikių ar globos namų auklėtiniams. Ši neteisybė kol kas – nepataisoma, nes pagal Lietuvoje gyvuojančius įstatymus būtent vidurinioji klasė tempia visą mokesčių naštą šalyje.