Transporto spūstys miestuose – įprasta kasdienybė. Ne tik ilgėja kelionės laikas, bet ir dažniau įvyksta eismo nelaimės. Tačiau šiems iššūkiams galima pasiruošti.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos didmiesčių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – keliuose stebimas tradicinis reiškinys. Pagausėja vairuotojų, kurie yra nepratę prie šiems miestams būdingo eismo intensyvumo ir vairavimo kultūros. Dėl to smarkiai padaugėja eismo įvykių ir transporto spūsčių.
Net 40 proc. šeimų Lietuvoje turi du automobilius, jais nuvažiuojama 90 proc. viso kelio. Didmiesčiuose 55 proc. kelionių – asmeniniais automobiliais, o vidutinis statistinis vilnietis transporto spūstyse praleidžia 136 valandas per metus.
Gegužės mėnesį transporto spūstys Vilniuje išauga vidutiniškai iki 13 proc. Intensyvėjant eismui, daugėja kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, o tai didina eismo įvykių tikimybę.
Į automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcijos procesą įsitraukė ir Seimo atstovai. Tuo pat metu šalia esančioje "Via Baltica" kuriamas naujas, dar didesnis spūsčių mazgas.
Rytoj, gegužės 25-ąją, visa Europa minės Tarptautinę kaimynų dieną. Šia proga Susisiekimo ministerija kviečia visus, neabejingus transporto spūstims ir oro taršai miestuose, jungtis prie iniciatyvos „Nevažiuok vienas – pavežk kaimyną“.
Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo pagrindinėse arterijose.
Klaipėda toliau dūsta nuo automobilių kamšačių. Transporto priemonių eilės per rytinį ir vakarinį piką nusidriekia vos ne prie visų įvažų į miestą. Pastebima, kad spūstys pradeda formuotis ir kitu laiku.
Šiltą ir saulėtą šeštadienį minios poilsiautojų traukė į paplūdimius. Vasarotojų kelionę apkartino transporto spūstys. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai „kamščiuose“ strigo, ne tik grįždami namo, kas jau šią vasarą tapo įprasta, bet ir bandydami pasiekti pliažus.