Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst. žmonių – 1,5 tūkst. arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) užtikrina, kad Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai gautu skiepu nuo COVID-19 ligos. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.
Penktadienio rytą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) pateikus klaidingą mirčių nuo koronaviruso infekcijos statistiką ir vėliau ją patikslinus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo dėl šio centro atsakingų asmenų gebėjimų.
Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ pirmadienį sakė, kad šalyje pandemija nusinešė daug daugiau gyvybių, nei rodo oficiali statistika – agentūros teigimu, vien lapkritį viruso aukomis tapo beveik 26 tūkst. žmonių, o nuo metų pradžios mirė daugiau nei 186 tūkst. pacientų.
Vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršis auga devintą savaitę iš eilės, o lyginant su ankstesnių metų atitinkamais laikotarpiais, mirštamumas yra rekordinis, BNS informavo Statistikos departamentas.
Švedija lapkritį registravo didžiausią mirčių skaičių šalyje per vieną mėnesį nuo 1918 metų, kai siautėjo ispaniškasis gripas. Iš viso praėjusį mėnesį šalyje mirė 8 088 gyventojai, pirmadienį pranešė valstybinis statistikos biuras (CSB). Tai yra maždaug 10 proc. daugiau bei 2015-2019 metų mirčių vidurkis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad jam žinoma problema dėl nesutampančios e. sveikatos ir Statistikos departamento skelbiamos mirčių statistikos, šis klausimas bus sprendžiamas.
Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad išaugęs mirčių ne nuo COVID-19 infekcijos skaičius gali būti susijęs su laiku nesuteiktomis planinėmis paslaugomis.