Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderiai penktadienį po šią savaitę Vašingtone vykusių derybų patvirtino savo įsipareigojimą atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose, teigiama ministrų pareiškime.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS).
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė, kad 2023 metais pasiekęs aukščiausią tašką, anglių suvartojimas pasaulyje kitais metais turėtų pradėti mažėti.
Mūšis dėl iškastinio kuro Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 antradienį tapo sunkesnis, nors mokslininkai perspėja, kad pasaulio temperatūros padidėjimas jau per septynerius metus gali viršyti 1,5 Celsijaus laipsnio ribą.
Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Žmonijos priklausomybė nuo iškastinio kuro „atvėrė vartus į pragarą“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), atidaręs aukšto lygio aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais.
Didžiojo septyneto (G-7) šalys sekmadienį įsipareigojo greičiau atsisakyti iškastinio kuro ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu, tačiau nesugebėjo susitarti dėl jokių naujų terminų, iki kurių reikėtų atsisakyti taršių energijos šaltinių, pavyzdžiui, anglies.