Šiandien, kai skaičiuojama 100 pirmų Prezidento dienų poste – apie kardo ir kompiuterio sąjungą, baltarusišką grėblį, naują valdymo stilių, apie klaidas – kiek pats Gitanas Nausėda ir kiek kiti jų jau rado.
Prezidentui Gitanui Nausėdai nelengva kurti gerovės valstybę. Kritikams pirmiausiai užkliūva siūlymai didinti mokesčius. "Politikai kiekvienais metais sako, kad dar per mažai, reikia dar didinti mokesčius. Na, padidino, surinko daugiau. Gerovę sukūrė? Kam? Geriau pasidarė tiems, kas skirsto tuos pinigus, ir tiems, kurie ne dirba, o gauna", – sako pirmosios Vyriausybės pramonės ministras, finansų valdymo ekspertas prof. Rimvydas Jasinavičius.
Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias prezidentas minės jau šią savaitę, politologai teigia, kad G. Nausėda susiformavo aktyvaus ir politinio dialogo nevengiančio valstybės vadovo įvaizdį. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad prezidento aktyvumas ne visada reiškė kokybišką turinį, o G. Nausėdos pasiūlyta gerovės valstybės idėja, pasak jų, yra ne iki galo išgryninta ir detalizuota.
Finansų ministras Vilius Šapoka, atsakydamas į prezidento Gitano Nausėdos išsakytus žodžius, kad jam teks pasimokyti, kas yra gerovės valstybė, teigė, kad prezidentas, kaip ir kiti, gali turėti savo nuomonę.
Vos kojas apšilęs Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda ėmėsi konstruoti žadėtąjį gerovės valstybės vežimą. Seimui teiks svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas. Siūlys individualią veiklą bei dividendus apmokestinti ne 15, o 20 proc., kaip ir paprastų mirtingųjų pajamas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sieks, kad svarbiausi gerovės valstybės elementai būtų aiškiai reprezentuoti 2020 m. biudžete, sako šalies vado vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame. Kokioje gerovės valstybėje norėtų gyventi smulkus verslininkas, dėstytojas, profesionalus sportininkas, daugiavaikis tėvas ar senjoras? Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečiai?
Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka, pasisakantis už „minimalią valstybę“, yra gerovės valstybės priešas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
Per dešimt narystės ES metų Lietuvoje kai kuriose srityse vyko teigiami pokyčiai, tačiau bendrai visuomenė netapo labiau patenkinta gyvenimu. Tai atskleidžia pastarąjį dešimtmetį analizuojanti studija, kuri penktadienį pristatyta Seime.