Graikijoje smarkus snygis ir vėjai nuo pirmadienio trikdo susisiekimą keliais ir laivais bei skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją, taip pat dar labiau pablogino sąlygas šalies migrantų stovyklose.
Lietuvoje sausio pabaigoje dvi paras trukęs gausus snygis miškuose pažeidė apie 20 tūkst. kubinių metrų medienos arba apie 40 tūkst. medžių, praneša Valstybinių miškų urėdija, kurios miškininkai įvertino stichijos žalą.
Šalį užklupusi pūga pridarė daug rūpesčių, kartu ji atskleidė Kauno rajono bendruomenės pilietiškumą: daugybė žmonių ne niurzgėjo dėl užpustytų kelių, o patys griebė kastuvus, seniūnams į pagalbą su savo technika atskubėjo ūkininkai.
Praėjusią savaitę daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos žmonių patyrė, koks yra gyvenimas be elektros. Energetikai puolė kaltinti gamtos stichiją, o kai kurie net užsipuolė zyziančius klientus.
Žiema pusę Lietuvos vėl užklupo netikėtai. Netikėtai pasnigo. Netikėtai virto medžiai, lūžo šakos ir trūko elektros laidai. Netikėtai visi iš aptemusių kaimų ėmė skambinti elektrikams ir netikėtą klausimą uždavinėti: „Kada?“ „Tadada! – nervingas balsas rėkia. – Mes viską žinome.“
Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris sako, kad, šio ryto duomenimis, be elektros dar yra apie 80 klientų.
Intensyvaus snygio iššūkiui „Kauno švaros“ kolektyvas buvo pasiruošęs. Visi darbai vyksta pagal planą ir sustiprintomis pajėgomis: mieste kelininkų technika zuja be poilsio kiaurą parą. Barstomos ir valomos gatvės, šaligatviai, kitos pėsčiųjų zonos, esančios Kauno miesto savivaldybės patvirtintuose sąrašuose.
Kas lėmė tokį gausų snygį, ko dar galime tikėtis iš vasario, "Kauno diena" aiškinasi su Vilniaus Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Arūnu Bukančiu.