Amžina dilema – pirkti namą ar butą – turi ir kitą pusę. Kas atsitinka, kai tenka nekilnojamąjį turtą parduoti? Būsto rinkos ekspertai sako, kad tiek namo, tiek buto pardavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tiesa, šiuo metu kur kas sudėtingiau parduoti didesnio ploto gyvenamąją vietą – „pilių“ ir erdvių apartamentų su penkiais ar šešiais kambariais mada pasitraukė į šalį. Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projektų vadovas, teigia, kad pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja tendencija rinktis

Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių, parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa. Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje. Mažiausiai – 23 proc. – šalies gyventojų svajoja gyventi senamies

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose. Žinoma, būstas neatpigo, tačiau kaip ir oficialių milijonieri�

Lietuvoje jau gerą dešimtmetį nyksta kolektyviniai sodai. Jie palaipsniui virsta gyvenamaisiais rajonais, kuriuose naujakuriai griauna senus sodų pastatus ir statosi naujus namus. Kaip pastebi nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, sodininkų bendrijos aplink didžiuosius miestus pamažu tampa stipriomis bendruomenėmis, kurios aktyviai tvarko buvusių sodų teritorijas ir kuria nuolatiniam gyvenimui būtiną infrastruktūrą. Portalo projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, galima įvardinti kelias sodų transformacijos į naujas gyvenvietes priežastis. Vie