Prie Dovilų pagrindinės mokyklos pasidėjęs 20-ies kilometrų nakties žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje, baigėsi paryčiais. Per 3,5 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos stengėsi įveikti iššūkių kupiną kelią.
Gargždų priemiestyje pasidėjo nakties žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje. Per 3,5 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos laukė ne tik žygio organizatoriai, bet ir vietos žmonės, pasirengę supažindinti atvykėlius su savo krašto kultūriniu palikimu.
Ar uostamiestyje pakankamai pagerbtas bei įamžintas Lietuvai ir Klaipėdos kraštui nusipelnęs politikos ir visuomenės veikėjas, inžinierius Ernestas Galvanauskas? Tokia tema buvo gvildenama apskritojo stalo diskusijoje Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre.
Teismui perduota byla, kurioje buvęs Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas kaltinamas kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu.
Žymaus Lietuvos inžinieriaus Ernesto Galvanausko vardu pasivadinusiame Klaipėdos profesinio mokymo centre dar kartą atminta ši iškili asmenybė. Penktadienį vyko istorinių žinių viktorina, ne tik atskleidusi įdomių faktų apie patį E.Galvanauską, bet ir sutelkusi centro bendruomenę.
Iškilmingos ceremonijos metu Klaipėdos profesinio mokymo centrui suteiktas žymaus Lietuvos inžinieriaus Ernesto Galvanausko vardas. Šventės metu įstaigos bendruomenę sveikino bei sėkmės darbuose linkėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Seimo nariai, miesto ir rajono politikai, istorikai, kolegijų, profesinių mokyklų direktoriai.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma įamžinti šešių žymių klaipėdiečių atminimą, įrengiant jiems skirtas atminimo lentas.
Penkias iš šių lentų prašoma įrengti savivaldybės lėšomis. Vieną – skirtą tarpukario Klaipėdos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimui įamžinti – Lietuvos jūrininkų sąjungos narių grupė įrengtų savo lėšomis ant namo Tilžės gatvėje, kur kapitonas gyveno.
Klaipėdos žydų bendruomenė prašo ant pastato Grįžgatvio gatvėje įrengti lentą, skirtą žymiam sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pava
Drąsiausio tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnio – Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyviai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vienas iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius.
Kitokia versija
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė neslėpė, kad sovietmečiu į Klaipėdos istoriją buvo žiūrima praleidžiant tam tikrus esminius dalykus.
Archyvinė medžiaga plačiajai visuomenei buvo nep