Žiūrėdama į grafikos kūrinius imu žaisti. Viena šalia kitos gulinčios spalvinės dėmės, ryškios ar išblukusios faktūros, smulkios, subraižančios atspaudo paviršių linijos ar stambios, plastiškai kūrinio erdvėje judančios formos, tai išnyrančios, tai vėl pasislepiančios šviesotamsoje, – visa tai pažadina vaikišką norą kišti nosį į regimą vaizdą ir sužinoti žaidimo su ten veikiančiais personažais, daiktais, formomis taisykles. Grafikės Jūratės Rekevičiūtės darbai žaidžia su žiūrovu vos žvilgniui prisilietus prie kūrinių.