Ką tik praėjusios Visų Šventųjų ir Mirusiųjų pagerbimo dienos vėl kviečia susimąstyti apie gyvenimo dualumą ir mūsų pačių ribotumą, kartu primindamos, kiek daug prasmės galima įžvelgti paprastuose kasdieniuose dalykuose.
Vienose istorijose padėję tašką, kitoms atsisveikinimo namai „Rekviem“ perrašo scenarijų. Priminimas, kad buvimas drauge yra didžiausia duotybė, verčia susimąstyti ne vieną.
Jeigu velionis laidotuvėms pinigų atsidėjęs nebuvo, visa netikėta finansinė našta gali nukristi ant artimųjų pečių. Atsisveikinimo namų atstovė pataria, kaip viskuo pasirūpinti, kad būtų patiriama kuo mažiau rūpesčių šią itin sunkią akimirką, nes valstybės skiriamos išmokos laidotuvių išlaidoms padengti nepakaks.
Išgyvenus artimojo netektį tenka svarstyti, kur dėti per gyvenimą sukauptus velionio daiktus. Pasilikti sau pernelyg skaudu, išmesti į šiukšlių konteinerį – gaila, atiduoti kitam – gėda. Naujesnius daiktus dar galima dovanoti, o ką daryti su senesniais, daugybę kartų naudotais?
Artimo žmogaus netektis – labai skausmingas įvykis, bet jį galima vadinti likimo dovana, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.