Liūdna žiūrėti į darbo dar nepradėjusią koaliciją naujajame Seime. Žiūri ir galvoji, ką tos mielos moterys dar mums čia, Lietuvoje, prikrės? Ypač gavusios tokį, atsiprašant, palikimą. Jau dabar matyti, kad siekiai ir norai – dideli, tačiau jiems įgyvendinti reikia papildomų šimtų milijonų eurų, nors valstybė praskolinta ir iššvaistyta. Iš kur tos moterys gaus tiek pinigų, jei žada dar ir mokesčius mažinti? Juk ir penktokui aišku, kad kai mokesčiai sumažinami, tai ir visas biudžetas sumažėja. "Valstiečiai" taškė šimtus milijonų išmokoms, asfaltavo keliukus už valstybės pinigus, brangiausiai pirko greituosius testus, dabar, panašu, bus kitas kraštutinumas, bet rezultatas gali laukti tas pats – neracionalus pinigų mėtymas nerealiems projektams ir reformoms įgyvendinti.

Henrikas

Prisimenu J. Zvonkuvienę

Prisimindama senuosius dienraščio "Klaipėda" darbuotojus dažnai pagalvoju apie gerą bičiulę ir man labai mielą žurnalistę Janiną Zvonkuvienę. Prieš kelis dešimtmečius ji sujudino Klaipėdos žemaičius, sutelkė mus į gražų būrį. Jos straipsniai laikraštyje, laidos per radiją ir televiziją pakėlė mūsų dvasią. Nuoširdžiausi linkėjimai gerbiamai J. Zvonkuvienei.

Jeronima

Pyktį derėtų nukreipti kitur

Ačiū, kad klausotės "Lalunos". Dėkui ir už kritiką, bet tarybinių laikų valgyklos mylėtojai Nijolei primenu, kad vartotinos abi formos – "mokintis" ir "mokytis". O savo pyktį geriau nukreiptumėte pasenusioms žinioms atnaujinti.

Pagarbiai – Ž. Naujokas

P.S. "Kurią formą vartoti: "mokinti (mokintis)" ar "mokyti (mokytis)"? Pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui "mokyti", "moko", "mokė" ("mokytis", "mokosi", "mokėsi"). "Mokinti", "mokina", "mokino" ("mokintis", "mokinasi", "mokinosi") – šalutiniai (daliniai) normos variantai, prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 70).