Iš viso fondas sulaukė aukų iš 1780 šeimų. „Dėkojame visiems. Paaukojusiųjų ir po vieną eurą indėlis ir parama ne mažiau svarbūs“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo „Vyčio paramos fondo“ vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas.

V. Adamkus ir V. Matijošaitis be visos kitos paramos prisidėjo ir finansiškai. 

„Paminklą spėjome pastatyti per penkis mėnesius. Buvo penki mėnesiai labai produktyvaus darbo. Kartu su Kauno savivaldybe pasiekėme visai neblogus rezultatus. Pasimokėme produktyvumo ne tik iš mero, bet ir iš kitų žmonių, su kuriais dirbome. Dėkojame ir Kauno žmonėms, nes jų dėka paminklas atsirado“, – sakė V. Kavaliauskas.

Iš pradžių buvo idėja Vyčio skulptūra papuošti Vilniaus Lukiškių aikštę. „Bet pamatėme, kad nėra galimybių jį ten pastatyti, nes tapo aišku, kad dėl jos bus diskutuojama iki paskutinių marškinių, ir niekas nieko nedirbs. Nusprendėme surasti vietą, kur žmonės ne tik turi ambicijų, bet ir dalykiškumo“, – prisiminė V. Kavaliauskas.

V. Matijošaitis portalui kauno.diena.lt teigė, kad šį ženklą supranta ne kaip padėką jam asmeniškai, o kaip padėką visiems miestiečiams. 

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Meras neslėpė, kad jį iš karto sužavėjo fondo atstovų ryžtas. „Jie turėjo drąsos  organizuoti tokios gražios, prasmingos ir vertos Kauno skulptūros pastatymą, nors tam neturėjo nei pinigų, nei kažkokių susitarimų. Jie yra šaunuoliai“, – gyrė fondo atstovus už veiklumą miesto vadovas, pridūręs, kad tikrai nėra paprasta inicijuoti ir įgyvendinti tokio masto projektus ir dar per tokį trumpą laiką.

Pasimokėme produktyvumo ne tik iš mero, bet ir iš kitų žmonių, su kuriais dirbome.

Dalis finansavimo „Laisvės kario“ skulptūrai skirta ir iš miesto biudžeto. Meras pabrėžė, kad finansiškai prisidėjo ir paties fondo atstovai asmeniškai.

„Vyčio paramos fondas“ jau gyvuoja ne vienerius metus, bet padėkos ženklus už bendradarbiavimą ir pagalbą įgyvendinant projektus, kurių jau ne vienas, pradėjo teikti tik dabar. 

„Laisvės kario“ pastatymu fondo veikla nesibaigė. „Pasvalyje pastatėme Žygimanto Augusto skulptūrą, jo skulptūrą padovanojome Valdovų rūmams, dar Bernardo Brazdžionio atminimo įamžinimas ir kt. Per visą Lietuvą eina ir projektai dėl savanorių ir Vyčio Kryžiaus kavalierių pagerbimo. Tą padarė gal jau 260 miestelių. Padėkos ženklai bus skirti tiems, su kuriais vaisingai dirbame“, – sakė V. Kavaliauskas.   

Su padėkos ženklu fondo atstovai į Kauną atsivežė ir pasiūlymą, kurio idėja atskriejo iš Kovo 11-osios signatarų. „Dar negaliu sakyti kokį, bet atvežėme pasiūlymą. Jis turi praeiti biurokratinį kelią, jį turi įvertinti savivaldybės komisijos. Pasiūlymas – pakeliantis Lietuvos ir Kauno vardą. „Vyčio paramos fondas“ specializuojasi įamžindamas istorinę atmintį. Tokius siūlome ir projektus. Kai kurie mūsų istorijos puslapiai yra primiršti, bet apie juos galima šaukti visai Europai ir pasauliui“, – kalbėjo fondo atstovas.

„Laisvės kario“ skulptūra Kaune atidengta 2018-aisiais, švenčiant Lietuvos šimtmetį. Atidengimo ceremonija surengta Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse.

V. Matijošaitis per ceremoniją džiaugėsi, kad Kauno sėkmė virto visos Lietuvos sėkme, o Kaunas įteikė pačią geriausią dovaną šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Tris tonas sverianti, septynių metrų aukščio bronzinė skulptūra nulieta Ukrainoje.

„Laisvės kario“ autoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Arūnas Sakalauskas, ukrainiečiai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas.