„Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Seimas dar 2012 metais buvo nusprendęs, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

Tačiau 2016 metų vasarą Seimas atsisakė nuo metų pradžios įvesto privalomo gyvūnų ženklinimo, motyvuojant, kad dėl papildomos finansinės naštos „didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi“.

Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus.

Anot S. Skvernelio, gyvūnų gerovės klausimas yra „sisteminė problema“ ir ją spręsti reikia ne vien tvarkos griežtinimais ir bausmėmis.

„Griežtinti galima, bet jei nebus nulinės tolerancijos, paklausos pirkti, kurie perka žinodami, kad perka nelegaliai užveistus gyvūnus, nebus normalios sistemos, kuri galėtų identifikuoti tuos gyvūnus, tai nieko nebus“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį bus svarstoma, kaip padėti privačioms iniciatyvoms, kurios pastaruoju metu priglaudė iš nelegalių veisyklų paimtus gyvūnus.

„Tai yra našta privačioms iniciatyvoms, nes reikia ir maitinti, ir rūpintis“, – komentavo jis.

Policija šiuo metu atlieka mažiausiai penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nelegaliose veisyklose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, apie pusantro šimto gyvūnų perduota globos organizacijoms.