Padaugėjo ir Kaune

Lietuvoje nuo kovo iki birželio vidurio mirė 11,5 tūkst. žmonių, 264 daugiau nei pernai, informavo Statistikos departamentas. Atmetus COVID-19 aukas (birželio viduryje jų buvo 70), netekčių dėl kitų priežasčių buvo beveik 200 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Vien Kauno apskrityje nuo kovo iki birželio vidurio mirčių padaugėjo 136-iomis (iš viso mirė 2 297), Klaipėdos apskrityje – 70-čia (iš viso mirė 1 278). Akivaizdūs svyravimai, lyginant šių ir pernai metų savaites: mirčių šuolis buvo kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, paskui gegužės pradžioje. Pavyzdžiui, Kaune gegužės 4–10 d. mirčių buvo net 61 daugiau nei pernai tuo pačiu metu (šiemet – 177, pernai – 116). Tiesa, buvo ir tokių savaičių, kai šiemet mirė mažiau nei pernai.

Ar mirčių nuo kitų nei COVID-19 priežasčių padaugėjo dėl sumenkėjusio sveikatos paslaugų prieinamumo, o gal dėl jų kaltas patirtas stresas? "Vienas ponas Dievas težino, kokia mirčių priežasčių struktūra", – konstatuoja už Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą atsakingo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas med. dr. docentas Romualdas Gurevičius.

O nežinodami priežasčių, negalime ir bandyti jų šalinti. Net pasigirdo sąmokslo teorijų, kad mirties priežastys tiesiog slepiamos, jog valdžia išvengtų atsakomybės, jei žmonės krito kaip lapai, nesulaukdami medicininės pagalbos. Tačiau mirties priežasčių niekas neslepia – tiesiog jų nežino, mat užstrigo elektroninių medicininių mirties liudijimų sistema. Ją užstrigdė ne koronaviruso pandemija – problemos ėmė ryškėti dar pernai metų pabaigoje, o situacija visai pablogėjo nuo sausio. Tačiau net pandemiją pavyko suvaldyti, o problema dėl mirties priežasčių registro, taip reikalingo šiuo sveikatos apsaugos sistemos kriziniu laikotarpiu, kol kas sprendžiama tik valdininkų biurokratiniu atsirašinėjimu.

Siūlo apsišarvuoti kantrybe

Šiame epistoliariniame seriale pagrindinės veikėjos – trys valstybės institucijos: Higienos institutas, kuriam valstybė pavedė funkciją tvarkyti Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą; Registrų centras, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros (ESPBI) informacinės sistemos pagrindinis tvarkytojas, kurio prievolė teikti Higienos institutui elektroninius mirties liudijimus, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuriai pavaldus ir Higienos institutas, o ji atsakinga už valstybės sveikatos apsaugos gerinimo strategiją, vadinasi, ir už mirties priežasčių analizę.

Taigi aiškinamės: kodėl Higienos institutas birželio viduryje turėjo duomenis tik iki vasario 17 d. iškeliavusiųjų anapilin mirties priežastis. R.Gurevičius aiškina, kad Higienos institutas negali vykdyti jam valstybės pavestos funkcijos, nes mirties liudijimų pateikimas vėluoja, o atotrūkis nuo grafiko vis didėja. Instituto vadovai ir darbuotojai vis kreipiasi į atsakingas institucijas, rašo nevilties pilnus laiškus Registrų centrui ir SAM, tačiau kol kas situacija tik blogėja.

Tad dėl kokių priežasčių stringa sistema, kas dėl to kaltas, o svarbiausia – kada šie trikdžiai bus pašalinti, Registrų centro, SAM patarėjo e.sveikatos klausimais ir Spaudos tarnybos užklausė ir "Kauno diena".

SAM poziciją perdavė Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė. Pirma, šiuo metu fiksuojamas medicininių mirties liudijimų pavėluotas teikimas iš ESPBI informacinės sistemos. Antra, SAM yra pavedusi pagrindiniam šios sistemos tvarkytojui Registrų centrui išsiaiškinti vėlavimo priežastis ir kuo skubiau užtikrinti tinkamą duomenų teikimą.

Žodžiu, SAM fiksuoja problemą, o ją išspręsti turi už sistemą atsakingas Registrų centras.

Tad jo ir klausiame: kaip sekasi vykdyti SAM pavedimą, kas kaltas dėl situacijos ir kada problema bus išspręsta.

Registrų centro Komunikacijos skyriaus laikinoji vadovė Edita Jurkienė paaiškino: "Labai intensyviai augant duomenų, kurie teikiami į ESPBI informacinę sistemą, kiekiui, programinė įranga, skirta šiuos duomenis apdoroti ir pateikti Higienos institutui, ne visuomet spėja operatyviai susidoroti su gaunamų duomenų kiekiu. Kuriant sistemą nebuvo numatytas ir sukurtas konkrečių duomenų apdorojimo pirmumo principas, todėl suteikti pirmumą konkretiems duomenims, šiuo atveju medicininiams mirties liudijimams, sistemoje nėra galimybių."

Registrų centro atstovė priduria, kad "anksčiau toks duomenų tiekimas atitiko Higienos instituto poreikius, o įstaigai išreiškus pageidavimą duomenis gauti operatyviau, nedelsiant buvo imtasi priemonių ieškant techninių galimybių patobulinti duomenų teikimo procesus. Vis dėlto reikia suprasti, kad įvairaus pobūdžio sisteminiai pakeitimai ir atnaujinimai reikalauja laiko."

Žodžiu, problema – pati sistema, nes ji nepritaikyta tokiam dideliam kiekiui informacijos ir nenumatyta galimybė duomenis apdoroti pagal svarbumą, o ne pateikimo eilę.

Mane labiausiai pribloškė, kad Registrų centras šią problemą suvokia kaip Higienos instituto problemą.

Vis dėlto Registrų centro požiūris į problemą nustebino Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovą R.Gurevičių: "Mane labiausiai pribloškė, kad Registrų centras šią problemą suvokia kaip Higienos instituto problemą. Iš tikrųjų tai yra valstybės problema, nes negalime vykdyti valstybės deleguotos funkcijos – e.Medicininio mirties liudijimo tvarkymo su visais susijusiais padariniais. Labai nesmagu, jei Registrų centras supranta šią problemą tik "kaip įstaigos poreikį", kaip kad rašo laiške."

Be to, Registrų centras teigia, kad anksčiau atitiko Higienos instituto poreikius. "Anksčiau nebuvo vėlavimų, todėl ir atitiko. Ši sistema veikia nuo 2017 m. sausio ir dabar užstrigo pirmą kartą", – aiškina R.Gurevičius.

Atsakymą "Kauno dienai" Registrų centras baigia taip: "Visuomet siekiama įsiklausyti į savo klientų poreikius, tačiau taip pat prašome supratimo ir kantrybės, kol įstaigų poreikius atliepiantys sprendimai bus įgyvendinti."

Kadangi iš Registrų centro atsakymo tepaaiškėjo, kad reikia turėti kantrybės, o ne kada problema bus išspręsta, paprašėme sukonkretinti atsakymą. E.Jurkienė telefonu paaiškino, kad Registrų centras čia kaip ir niekuo dėtas, nes jam perduota jau užbaigta informacinė sistema, kurios trūkumai dabar ir paaiškėjo. Kada ji bus patobulinta, nežinia, nes tokiems procesams reikia laiko ir pinigų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nemirtingi atsirašinėjimai

Gal valstybės institucijos atsirašinėja tik žiniasklaidai? Atsakymo bandome ieškoti jau pačių valdininkų tarpusavio susirašinėjimuose, tiksliau, atsirašinėjimuose. Jie jau tęsiasi ilgiau nei pusmetį.

Higienos instituto direktorius Remigijus Jankauskas viename iš laiškų SAM pateikė bręstančios problemos chronologiją. Dar pernai lapkritį Instituto specialistai apie mirties liudijimų vėlavimus informavo Registrų centro E.sveikatos grupės specialistus telefonu ir e.paštu. Tačiau problema ne tik išliko, bet nuo šio sausio net ir padidėjo. Tad Instituto direktorius sausio 29 d. išsiuntė raštą Registrų centrui su kopija SAM, informuodamas, kad mirties liudijimų vėlavimas trukdo atlikti pavestas funkcijas – tvarkyti Mirties atvejų ir priežasčių valstybės registrą, ir prašydamas spręsti problemą.

Tačiau iki vasario 20 d. negavęs atsakymo apie problemos sprendimą, Higienos instituto direktorius dar kartą oficialiu raštu kreipiasi į SAM. Tuo metu buvo neprieinami jau 5,4 tūkst. elektroninių mirties liudijimų.

Vasario 28 d. viceministrė Kristina Garuolienė rašo Registrų centrui įpareigodama pašalinti trikdžius ir užtikrinti tinkamą duomenų teikimą.

Atsiliepia ir Registrų centras: Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė pagaliau atrašė Higienos institutui su kopija SAM, kad jų įstaigai problema žinoma, o vasario 25 d. buvo įdiegta papildoma tarnybinė stotis ir situacija stebima. Tačiau ESPBI sistemos modernizavimo problema galėtų būti sprendžiama įgyvendinant projektą "Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos infrastruktūros", kuris numatomas šių metų pabaigoje ir 2021-aisiais.

"Dėkojame už Jūsų bendradarbiavimą ir supratingumą", – rašo D.Vilytė.

Tačiau koks gali būti supratingumas, jei siūloma perspektyva sulaukti pagerėjimo – tik kitąmet.

Kovo 6 d. Higienos institutas Registrų centrą informavo, kad, įdiegus papildomą tarnybinę stotį, situacija nepasikeitė – tuo metu neperduotų mirties liudijimų skaičius pasiekė 6,3 tūkst., o tai beveik tūkstančiu daugiau nei prieš dvi savaites.

Viceministrė K.Garuolienė kovo 6 d. pavedė Registrų centrui nedelsiant pašalinti nesklandumus, nelaukiant projekto "Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos infrastruktūros plėtra" įgyvendinimo.

Tačiau Registrų centras kovo 24 d. dar kartą pakartoja, kad problema jiems žinoma, o jos priežastis – jog programinė įranga, apdorodama gautus duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigų ir paruošdama juos teikimui Higienos institutui, nespėja susidoroti su gaunamų duomenų kiekiu. Medicininiai mirties liudijimai pateikiami kartu su kitais į sistemą teikiamais duomenimis eiliškumo tvarka. Kuriant esamą sistemą nebuvo numatytas ir sukurtas duomenų apdorojimo pirmumo principas.

"Esamos situacijos sprendimas galimas tik visiškai pakeičiant duomenų paruošimo principus ir mechanizmus, juos naujai suprojektuojant, suprogramuojant ir įdiegiant.

Tai sisteminė problema: duomenų perdavimo sistema blogai suprogramuota. O jei tiksliau – padarytas brokas, už jį sumokėti milijonai, o dabar dar reikės milijonų, kad brokas būtų pataisytas.

Duomenų paruošimo principai ir mechanizmas galėtų būti pakeisti naujais tik projekto "Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra" įgyvendinimo metu, nes šiuo metu tam nėra galimybių", – dar kartą pakartoja Registrų centro atstovė D.Vilytė

SAM viceministrė K.Garuolienė balandžio 22 d., atsakydama į beveik prieš mėnesį gautą Registrų centro raštą, paaiškino, kad "Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos infrastruktūros plėtra" projekto įgyvendinimas tik pradedamas, tad prašo Registrų centro skubos tvarka pakartotinai išanalizuoti problemą ir pasiūlyti sprendimus nelaukiant, kol bus įgyvendintas dar tik pradedamas projektas.

Žodžiu, jau kelintas mėnuo Registrų centro atstovė D.Vilytė kartoja, kad be kardinalios sistemos pertvarkos (žinia, ir be papildomų milijonų) nieko nebus, nes esama sistema nebetinkama, o viceministrė K.Garuolienė ragina ieškoti kitų išeičių (juolab metų pabaigoje, kai galimai bus pradėtas e.sveikatos informacinės sistemos plėtros projektas, tikėtina, ministerijai jau vadovaus kitas ministras ir kiti viceministrai).

"Labai gaila, kad reikalai visiškai nejuda į priekį, situacija vis aštrėja, o tada atsiranda erdvė ir visokioms sąmokslo teorijoms, kurios tik dar labiau aštrina situaciją. Kokios perspektyvos išspręsti šią problemą? Ar yra daromi kokie nors veiksmai? Du 2020 m. ketvirčiai praėjo, ir, jei situacija negerės, turėsime problemą pateikiant oficialią mirčių statistiką Eurostatui, Pasaulio sveikatos organizacijai. O pagal šios srities ES teisės aktus Lietuvai dėl to gali grėsti sankcijos. Niekas šito nenorėtų..." – birželį rašė R.Gurevičius laiške SAM patarėjui e.medicinos klausimais Linui Kavoliui, siųsdamas kiekvienos dienos duomenis, rodančius, kad situacija negerėja.

Milijonai už broką

"Tai sisteminė problema: duomenų perdavimo sistema blogai suprogramuota. O jei tiksliau – padarytas brokas, už jį sumokėti milijonai, o dabar dar reikės milijonų, kad brokas būtų pataisytas", – piktinasi R.Gurevičius. Jo įsitikinimu, juk reikėjo prognozuoti, kad bus dideli informacijos kiekiai, o kuriant sistemą nebuvo sukurtas pirmumo principas svarbesniems duomenims. Štai dabar visiems reikia duomenų apie mirties priežastis, o jų nėra. Pasak R.Gurevičiaus, Mokslo taryba patvirtino finansavimą tyrimams, kurie turėtų nustatyti, ar tiesa, kad karantino metu per didelis dėmesys buvo sutelktas į COVID-19, todėl padidėjo mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ir kitų ligų. "Bet šito negalime patikrinti, nes negauname mirties liudijimų. Jei ir toliau bus toks atsirašinėjimas, vėluosime sutvarkyti oficialią statistiką", – įspėja Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas. Be kita ko, dėl to gali išsikreipti ir išvengiamo mirtingumo, prarastų gyvenimo metų, kiti išvestiniai rodikliai, kuriems naudojami mirties priežasčių duomenys.

Tačiau iš valdžios institucijų susirašinėjimo akivaizdu, kad problemą bus imtasi spręsti dar nežinia kada, bet tikrai negreitai.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, R.Gurevičius primena, jog iki dabartinės sistemos įvedimo nuo 2017 m. sausio Higienos institutas kasdien paštu gaudavo iš savivaldybių civilinės metrikacijos biurų atsiųstus popierinius mirties liudijimus, rankiniu būdu suvesdavo duomenis ir jokio vėlavimo niekada nebuvo.

Popierinių liudijimų neliko, bandymai rankiotis mirties priežasčių ne iš elektroninių mirties liudijimų neužtikrintų duomenų pilnumo ir tikslumo. Tad negi modernių technologijų išmanymu garsėjanti Lietuva mirties liudijimų duomenų problemą gali išspręsti tik vėl grįždama prie popierinių dokumentų?

Tikėkimės, to neprireiks, bet tikrai prireiks milijonų brokui taisyti. E.sveikatos sistema Lietuvoje buvo kuriama nuo 2005 m., tam išleista apie 40 mln. eurų, o kasmet jos priežiūrai dar prireikia milžiniškų sumų.

Tačiau lūkesčių ši sistema neišpildė. Valstybės kontrolė 2007 m. audite konstatavo, kad 2015 m. baigus e.sveikatos sistemos kūrimo darbus ja naudotis pradėta pasyviai, o viešojoje erdvėje pasigirdo jos vartotojų kritikos dėl jos tikslų pasiekimo, kokybės ir saugumo.

E.sveikatos sistemos kūrime dalyvavusią valstybės įmonę "Registrų centras" perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, šios sistemos auditą atliko ir ši ministerija, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir nepriklausomais IT srities ekspertais. 2018 m. gegužę konstatuota, kad konkursai vykdyti netinkamai, nesilaikyta konkurencinio sąžiningumo, blogai arba neteisingai panaudotos skirtos lėšos.