„Ilgus metus Jono Pauliaus II vardą šioje vietoje žymi tik lenta šventoriaus sienoje. Laikas sutvarkyti svarbią tikintiesiems aikštę taip, kad tai nebūtų „vieta prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios keleiviams išlaipinti“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.

Anot savivaldybės pranešimo, po popiežiaus vizito Lietuvoje 1993 metais aikštei suteikus Jono Pauliaus II vardą svarstyta, kad čia reikia paminklo-skulptūros, tačiau projekto autoriai siūlo kitą sprendimą.

Aikštės pertvarkymą planuojantys savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai argumentuoja, kad ganytojo žodis yra svarbesnis nei jo atvaizdas.

Projekto vadovas architektas Saulius Dagelis ir architektas Paulius Jonys siūlo aikštėje statyti stelą su citata iš popiežiaus maldos prie Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse.

Autorių siūlymu, frazė būtų įrašyta dviem – lietuvių ir lenkų – kalbomis. Horizontalus maždaug 1,2 metro aukščio ir 12 metrų ilgio monumentas turėtų būti įrengtas prie atraminės sienelės ties laiptais į šventorių.

„Viešpatie,… jau niekada neleisk, kad tikėjimo broliai taptų priešais, kuriuos supriešina skirtingi tikslai, kalba, tautinės vėliavos, tradicijos ir ydos. Panie,… nie dopuść już nigdy, by bracia w wierze stali się wrogami, podzieleni przez odmienne interesy, język, narodowe sztandary, tradycje i gwałtowne namiętności“, – siūloma įrašyti granito steloje.

„Jau teko girdėti pastabą, kad nereikėtų užrašinėti frazės dviem kalbomis, bet čia juk kaip tik ir skamba labai prasminga mintis apie tautų santarvę“,  – sako šios idėjos autorius S. Dagelis.

Aikštė prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios yra sudaryta iš dviejų dalių: šaligatvio plytelėmis dengtos pėsčiųjų zonos ir stovėjimo aikštelės.

Po rekonstrukcijos čia turėtų padaugėti vietos keleiviams išlaipinti, tikintieji ir turistai į bažnyčią eitų granito danga.

Jau teko girdėti pastabą, kad nereikėtų užrašinėti frazės dviem kalbomis, bet čia juk kaip tik ir skamba labai prasminga mintis apie tautų santarvę.

Transportui skirtoje Jono Pauliaus II aikštės dalyje planuojama įrengti išlaipinimo peronus, o išleidę žmones autobusai turėtų važiuoti jų laukti į Olandų gatvę netoli Vilniaus laidojimo rūmų.

„Parkingą norime šiek tiek humanizuoti – suprojektavome keturis išlaipinimo peronėlius, kad žmonės iš autobusų patektų ne tarp transporto priemonių, o ant šaligatvių, ten atsiras ir suoliukų prisėsti, ir želdinių, ir tualetas“, – sako projekto vadovas S. Dagelis.

Architektai žada, nors numatyta keisti aikštės dangas, „nenuskriausti“ želdinių, išliks senų liepų alėja.

„Yra tik keli šalintini medžiai – invaziniai uosialapiai klevai, jų net sąžalynų yra atsiradusių palei M. K. Paco gatvelę. Užtat išsaugoma link Jono Pauliaus II aikštės nuo Laterano kanauninkų vienuolyno pusės susodinta liepų alėja. Liepos išsaugomos, o siekiant paryškinti jų alėją ta gatvelė visa bus išklota lauko akmenimis“, – aiškino S. Dagelis.

Pasibaigus liepų alėjai, prasidės naujoji aikštės danga – šiek tiek grublėtos skelto granito trinkelės, kurios numatytos įvairių spalvų – pilkos, raudonos, juodos, kad primintų lauko akmenų grindinį.

„Kai klojamos vienos spalvos granitinės trinkelės, aikštė šiek tiek primena parketą, o čia norisi padaryti reveransą senovei,  – komentavo projekto vadovas. – Nors tai labiau iliuzija, nes iš senųjų nuotraukų matyti, kad čia, vietoje, kur vykdavo turgūs, jomarkai, niekada nėra buvę jokio grindinio – tik sutryptas smėlio ir žvyro gruntas. Dangos čia atsirado tik prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.“

Liepos išsaugomos, o siekiant paryškinti jų alėją ta gatvelė visa bus išklota lauko akmenimis.

Atnaujinant aikštę bus įrengtas ir tinkamas neįgaliųjų patekimas į bažnyčią. Anot pranešimo, dabar greta centrinių laiptų į bažnyčios šventorių padarytas nuolydis neatitinka normatyvų, tad architektai suprojektavo naują taką, išnaudodami kylantį reljefą.

Jei pavyks rasti kompromisą, architektai norėtų atkurti šiek tiek už Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią „jaunesnę“ koplytėlę. Atstačius ją istorinėje vietoje, koplytėlė stovėtų transporto žiedo važiuojamojoje dalyje, tad architektai siūlo ją pastumti į aikštės pusę maždaug 18 metrų.

Architektai pažymi, kad šis siūlymas sulaukė prieštaringų nuomonių, nes nebūtų laikomasi autentiškumo, tad bus pateiktas viešai diskusijai.

„Yra ir nematančiųjų problemos dėl to patraukimo, tad šis klausimas dar neatsakytas, ir mes labai tikimės apie jį padiskutuoti per viešą projekto pristatymą. Visuomenė turbūt pageidautų jos atkūrimo, aš pats irgi džiaugčiausi projekte atsiradus dar vienam istoriniam ženklui, o Europoje netrūksta ir  atvejų, kai tiesiant magistrales ar dėl kitų priežasčių patraukiami net ir išlikę reikšmingi istoriniai pastatai“, – teigia S. Dagelis.

Jis pripažįsta, kad skubėti čia nebūtina: neradus sprendimo iškart, koplytėlės atkūrimo klausimas gali būti atidėtas į tą laiką, kai bus realizuoti kiti Jono Pauliaus II aikštės atnaujinimo sprendiniai.

Barokinė Viešpaties Jėzaus koplytėlė buvo pastatyta apie 80–100 metų vėliau nei bažnyčia ir yra datuojama XVIII amžiaus pradžia. Nors nugriauta sovietmečiu, 1953–1954 metais, prieš tai specialistų ji buvo detaliai išmatuota,.

Viešas nuotolinis Jono Pauliaus II aikštės prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymas vyks birželio 9 dieną.

Pirmadienį minimos popiežiaus Jonas Paulius II 100-osios gimimo metinės. Lietuvoje 2020-ieji paskelbti Šventojo Jono Pauliaus II metais.