„Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima“, – interviu BNS penktadienį sakė šalies vadovas.

BNS skelbia visą interviu išklotinę:

– Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė?

– Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą. Ir galbūt kažkas galvojo, kad šis skaičius taip ir liks nedidelis, bet turbūt taip galvoti būtų naivu, matant tai, kokios tendencijos egzistuoja aplinkinėse  valstybėse. Vien tik kliautis tuo skaičiumi arba statistika, kuri yra žinoma šiuo metu ir ji rodo, kad Lietuvoje užsikrėtusių žmonių skaičius yra palyginti nedidelis, būtų tikrai negerai, nes manau, kad ir kaip ten bebūtų, net ir tos priemonės, kurių mes ėmėmės, vis dėlto nesustabdo skaičiaus didėjimo.

Antras dalykas, greta įvežtinių atvejų, kada koronavirusas yra įvežamas žmonių, kurie atvyksta iš užsienio, atsiranda vidinio užkrėtimo atvejai, kurie labai apsunkina viruso kelio paiešką ir pasunkina veiksmus prieš jo plitimą. Todėl norėtųsi, kad tos priemonės, kurių dabar yra imtasi ir kurios tikrai yra ganėtinai griežtos – tai yra visuotinis karantinas visuotinis tam tikram laikotarpiu su galimybe pratęsti – jos yra būtinos ir svarbiausia, jos yra  būtinos tam, kad užkardytume viruso plitimą tarp mūsų žmonių.

Šiuo metu aš tikrai matau, kad situacija yra valdoma. Mes matome tuo pat metu tam tikrų problemų, kurios daugiausia yra susijusios su tinkamu medicinos priemonių ir reagentų įsivežimu, logistika. Deja, šioje vietoje tikrai galima pareikšti labai konkrečios kritikos, kad tam nebuvo pasirengta, kad tuo nebuvo pasirūpinta anksčiau ir dabar mes turime tokią situaciją kokią turime.  Bet nepaisant visko, tiek medikų bendruomenė, tiek merai, tiek centrinė valdžia daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti, kad nebūtų bereikalingos trinties tarpusavyje. Mes matome čia labai svarbią ir mūsų institucijos priedermę, kad tais atvejais, kuomet stinga koordinacijos arba atsiranda nereikalingos, kartais net politinio pobūdžio trintys, kad jos būtų kaip galima greičiau pašalintos su mūsų pagalba.

– Britų premjeras savo visuomenei paskelbė dvylikos savaičių terminą, kada bus koronavirusas pažabotas. Ar tai irgi yra toks terminas į kurį turėtų orientuotis Lietuvos visuomenė – trys mėnesiai, ar yra kitas kažkoks terminas, kurį galima būtų pasakyti Lietuvos žmonėms?

– Na, turbūt nėra šiuo metu kito labai moksliško termino arba teorijos, kuri leistų apibūdinti arba pamėginti prognozuoti įvykius, negu kad ta patirtis, kurią sukaupė valstybės, kurios šiandien jau gyvena šiek tiek kitoje koronaviruso plitimo stadijoje. Ir tokios valstybės yra pirmiausia Pietryčių Azijos valstybės, ta pati Kinija, kuri buvo epicentras pradžioje, dabar matome, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius yra visiškai sumažėjęs ir beveik niekinis.

Pietų Korėja, kurios galbūt specifika buvo ta, kad jie nesuvaldė paties protrūkio, bet jie didelio testavimų skaičiaus dėka labai greitai identifikavo problemines vietas ir sugebėjo užkirsti kelią viruso plitimui. Tai yra šiek tiek kitokio pobūdžio patirtis. Bet tiek vienos ir kitos valstybės išgyventa situacija rodo, kad taip, koronaviruso protrūkį arba tą tokį paūmėjimą galima stabdyti per tris, galbūt keturis mėnesius. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad problema nustos egzistuoti, kadangi ir toliau tokia rizika užsikrėtimo išliks, sąlygos neplatinti ją vis tiek turės būti griežtesnės ir tai toli gražu nebus grįžimas prie taško A, iš kurio mes išėjome, ir grįžimas prie normalių sąlygų. Kurį laiką reikės imtis padidinto atsargumo priemonių, kad tiesiog, po pirmo koronaviruso pliūpsnio nesektų antrasis ar trečiasis.

– Kiek laiko reikėtų nusiteikti būti karantine?

– Aš tikrai nenorėčiau dabar įsileisti į medicininius svarstymus, bet aš manau, kad pirmiausia mūsų žmonės yra labai racionalūs ir aš tą pastebiu važiuodamas gatve ir matydamas, kiek yra ištuštėjęs Vilnius. Ir aš manau, kad jie puikiausiai patys gali įvertinti savo konkrečią situaciją ir tikrai nedidinti rizikos, kai to visiškai nėra būtina daryti, saugoti ir savo pagyvenusius tėvus, ir saugoti savo vaikus. Ir jeigu nėra būtinybės judėti arba tai nėra lemta būtinųjų priežasčių, tiesiog geriau pasilikti namuose, praleisti daugiau laiko tarpusavyje ir tiesiog tokiu būdu prisidėti ne tik prie savo šeimos sveikatos, bet ir prie visos visuomenės sveikatos.

Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima.

Patikėkite, valstybės institucijos tikrai daro viską ir žmonės dirba nenormuotas valandas, tikrai patiria didžiulius darbo krūvius dėl to, kad žino, kad daro reikalingą darbą, juos tai įkvepia. Ir šitoje vietoje kritikuokime, bet kritikuokime galbūt tai, kas nėra padaryta, o ne pačius žmones, nes tai yra nepaprastai svarbu, kad šiuo sudėtingu metu jaustume vienas kito petį. Ir šia prasme aš labai sveikinčiau ir pilietinių iniciatyvų buvimą kartu su valdžios institucijų veiksmais. Bet kad jos nepradėtų konkuruoti viena su kita kritikuodamos viena kitą arba valdžios institucijos pamėgintų užčiaupti kritiką, sakyti, kad „baikite kritikuoti ir mes pasinaudosime nepaprastomis aplinkybėmis, kad jūs nebekritikuotumėte“. Ne, kritika reikalinga ir šiomis aplinkybėmis. Tačiau ta konkurencija arba stumdymasis, arba mėginimas pamiršti vienas kitų kompetencijas, tikrai šiuo metu yra mažiausiai reikalingas Lietuvai dalykas. Todėl pilietines iniciatyvas aš, kaip prezidentas, sveikinsiu ir šiandien ketinu prisijungti prie vienos iš jų. Tokiu būdu aš manau kartu mes padarysime gerokai daugiau nei po vieną.

– To peties labiausiai reikės medikų bendruomenei. Ką valstybė darys daugiau, kad medikų apsauga būtų užtikrinta dar labiau nei yra dabar?

– Štai dar viena labai svarbi sritis, kurią aš įvardinčiau kaip prioritetą. Iš tikrųjų šiandien  medikų bendruomenė yra ta paskutinė linija, kuri rūpinasi ne tik koronavirusu sergančiais žmonėmis arba užsikrėtusiais žmonėms, bet nepamirškime, kad mūsų medicininėse  įstaigose yra daugybė kitų ligonių ir tie žmonės miršta, jie patiria  tiesiogines rizikas gyvybei. Svarbu, kad medikų bendruomenė, kuri yra ta paskutinio gynėjo funkcija, jaustųsi saugi, pati netaptų paveikta viruso ir tokiu būdu būtų priversta praktiškai nustoti vykdyti savo funkcijas ir tokiu būdu sukeltų grėsmę visai sveikatos apsaugos sistemai ir jos stabilumui. Štai kodėl aš manau, kad prioritetų prioritetas – ir apie tai mes šiandien kalbėjome mūsų video susisiekime su ministru pirmininku – medicinos priemonės pirmiausia turi būti teikiamos medikams, kad jie būtų saugūs ir  kartu garantuotų ligonių, pacientų saugumą taip pat. Kaip ir savivaldybių atžvilgiu, turbūt šiandien galime tvirtai sakyti, kad kai kurios savivaldybės patiria  didesnį spaudimą`arba didesnį užsikrėtusių skaičių turi. Pagaliau, kai kurios yra atsakingos už logistiką – konkrečiai Klaipėdos savivaldybei reikia priimti keltus, kurie atvyksta vienas po kito iš Kylio ir kitų miestų. Reikia tinkamai pasirengti šituos žmones sutikti, patikrinti juos,  jeigu tai yra užsieniečiai,  palydėti juos, konvojuoti iki sienos – visam tam yra reikalingos ir priemonės, ir žmonės ir finansai. Tai turbūt neverta ir neprasminga šiuo metu lašinti visiems po vienodai pincetu, o nukreipti ir materialinius, ir kitus išteklius į tas vietas, kuriose labiausiai jaučiama įtampa.