Chaosas dėl išteklių tyrimo

Seimas ėmėsi keisti Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas. Iki šiol žvejybai naudojamuose valstybiniuose žvejybos plotuose žuvų išteklių tyrimus kas penkerius metus reikėjo atlikti, kai plotai buvo didesni nei 100 ha. Dabar tokie tyrimai turėtų būti atliekami ir mažesniuose plotuose ne rečiau kaip kas 10 metų.

Anot Seimo teisės departamento dėl valstybės vandens telkinių žuvų išteklių tyrimų yra chaosas. Pagal Žuvininkystės įstatymą, didesniuose nei 500 ha vandens telkiniuose žuvų tyrimai turi būti atliekami kas 2 metus, didesniuose nei 200 ha – kas 5 metus, likusiuose telkiniuose – kas 10 metų.

Seimo teisininkams užkliuvo, kodėl Mėgėjiškų žvejybos įstatymas numato didesnius nei 100 ha telkinius tirti kas 5 metus, jei pagal Žuvininkystės įstatymą tokie iki 200 ha dydžio telkiniai tiriami kas 10 metų.

Ar čia nėra daromos naujos landos įvairiems tyrėjams iš valstybės biudžeto ar ES paramos gauti daugiau pinigų, nes tyrimai būtų dažnesni?

Leidimai brangs

Naujosios Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos numato, kad žuvininkystės mėgėjų leidimai žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose brangtų: parai nuo 1,4 euro iki 2 eurų, mėnesiui nuo 5 iki 6 eurų, metams nuo 14 iki 15 eurų.

Dar labiau brangtų žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, noras gaudyti saugomas ir globojamas žuvis, išskyrus šlakius ir lašišas. Leidimas brangtų parai nuo 2,5 iki 3 eurų, savaitei nuo 8 iki 10 eurų, mėnesiui – nuo 14 iki 20 eurų.

Seimo teisininkams užkliuvo tai, kad Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas rengiamasi keisti nuo gegužės mėnesio. Tai reiškia, kad ir nauji įkainiai įsigaliotų nuo gegužės.

Dabar yra pardavinėjami mėgėjiškos žvejybos leidimai visiems metams pagal senąją kainą. Ar dabar įsigijusiems leidimus visiems metams tektų mokėti papildomai pagal naujus įkainius? Teisininkų nuomone, įstatymas turėtų būti papildytas nuostata, nustatančia, kad naujos žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems žvejybos leidimams.

Nauji mokesčiai ir draudimai

Vienus apdėjusi didesniais mėgėjiškos žvejybos mokesčiais, kitus valdžia siekia iš viso nuo jų atleisti. Į tokią kategoriją pakliūva visi Nemuno deltos regioninio parko gyventojai. Prieš tai buvo tik Rusnės gyventojai. Lietuvoje nuo žvejybos mokesčio būtų atleidžiami visi asmenys iki 18 metų. Prieš tai nemokamai žvejoti galėjo asmenys iki 16 metų.

Seimo teisininkams sukėlė nuostabą, kodėl rengiamasi duoti „nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus“, jei tam tikroms kategorijoms žmonių ir taip suteikiama teisė žvejoti nemokamai. Kam reikalinga papildoma biurokratija išdavinėti „tuščius“ leidimus?

Nemokamai galinčių žvejoti asmenų kategorijų plėtimas tarsi būtų kompensacija už papildomai keliamas žvejybos leidimų kainas.

Lietuvoje didinti kainas tampa jau įprasta. Niekas dėl 1–2 papildomų eurų net ir nepurkštauja. Tačiau galima pažymėti, kad kainų kėlimas pasirinktas žvejams mėgėjams pačiu nepatogiausiu metu, kai nuo šių metų visiškai uždrausta mėgėjiška menkių žvejyba Baltijos jūroje.

Mėgėjiška, rekreacinė žvejyba turėtų būti skatinama, gal netgi remiama iš ES paramos, bet, užuot ją skatinus, Lietuvoje uždedami ir didesni mokesčiai, ir nauji draudimai.