„Tikėjausi daugiau kaip iš vadovo, tačiau žinant, kaip tuo metu buvo vykdoma veikla, nenustebau, kad gavome tokius atsakymus iš G. Grinos“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

„Kai kurias aplinkybes G. Grina sugebėjo paaiškinti, kodėl vienokių ar kitokių veiksmų VSD nesiėmė ar negalėjo imtis dėl nuolat gaunamos informacijos apie Rusijos įtaką politiniams procesams. Tikėjausi plačiau ir smulkiau, kad detalizuotų, bet į vieną iš pagrindinių dalių, veikimo ar neveikimo VSD arba politikų, atsakymą gavome“, – teigė NSGK vadovas.

Komiteto narių G. Grinai užduotų klausimų D. Gaižauskas nedetalizavo, tik patvirtino, kad domėjosi „bendrąja prasme apie Rusijos daromą įtaką per Rusijos ambasados darbuotojus Lietuvos politiniams procesams“.

VSD vadovavęs 2010–2015 metais G. Grina trečiadienį liudijo tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekančiam NSGK.

Išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio G. Grina savo liudijimo komitete BNS sakė nekomentuosiantis.

Pasak D. Gaižausko, toliau komitetas planuoja domėtis, kaip į saugumo informaciją apie galimą Rusijos įtaką reagavo buvę ir esamas parlamento vadovai.

„Dar nenusprendėme, bet panašu, kad kviesimės visus buvusius Seimo pirmininkus, Ireną Degutienę, Arūną Valinską, Vydą Gevilą, Loretą Graužinienę ir Viktorą Pranckietį, kaip vertino gautą informaciją, kokių veiksmų ėmėsi ar nesiėmė. Tyrimas susijęs su Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai, I. Rozova tik vienas iš asmenų, į kurį buvo nusitaikiusi (Rusija – BNS)“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.