Jos kūrimo ir surinkimo procesas buvo ilgas, reikalaujantis kruopštumo, kantrybės ir laiko. Išmontavimas irgi ne toks paprastas koks galėtų atrodyti.

„Nėra taip paprasta. Sudėtingiausia yra būti socialiai atsakingam. Visas dekoracijas reikia atidžiai išardyti išsaugant jų dalis, po to jas išrūšiuoti, nes padarytos ne iš vieno tipo medžiagų“, – sakė eglės kūrėja tekstilininkė Jolanta Šmidtienė.

Kol kas nenuspręsta, kur atsidurs ir kam bus panaudotos  šiųmetės eglės dekoracijos. Viena idėjų – jas vėl panaudoti kuriant puošmenas miesto viešosioms erdvės, interjerui. Kitu atveju, pavyzdžiui, plastikas, naudotas dekoracijoms, bus tiesiog atiduotas perdirbimui.

Jolanta Šmidtienė

„Bandysime eiti pas miesto valdžią. Turime kelias gražias idėjas, kaip būtų galima dar kartą panaudoti dekoracijas. Jų yra labai gražios faktūros, tai yra rankų darbo masė, iš kurios galima daryti ir skulptūrą, ir šviestuvus ar dekoracijas. Taip Kauno eglės papuošimai dar galėtų tarnauti erdviame visuomeniniame interjere ar miesto parkeliuose. Yra visokių pamąstymų. Jeigu idėjoms nebus pritarta, ieškosime kitų sprendimų“, – dėstė J. Šmidtienė.

Ji pridūrė, kad antrinis papuošimų panaudojimus iš jų kuriant kitus kūrinius yra „galvos skausmas“, nes vėl reikės įdėti daug darbo ir laiko. „Bet tai yra įspūdinga žaliava, nauji kūriniai ir vėl pritrauktų žmones. Be to, esame už daugkartinį vartojimą, todėl parodytume gerą pavyzdį“, – kalbėjo menininkė.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Eglės karkasai keliaus į sandėlį ir lauks kitų metų eglės. Jie yra miesto nuosavybė.

Eglė bus visiškai išmontuota per savaitgalį. Šis procesas ją liūdina, bet toks yra gyvenimas. „Pagimdei, užauginai ir paleisk“, – tokia filosofija vadovaujasi kaunietė.

J. Šmidtienė neslėpė, kad jau turi minčių 2020 metų miesto Kalėdų eglei, bet negali pasakyti, kad tikrai dalyvaus konkurse jai kurti – reikia pasitarti su komanda ir strategais.