Pa­si­kei­tė gy­ven­to­jų įpro­čiai

Pas­ku­ti­nė sa­vi­val­dos re­for­ma Nor­ve­gi­jo­je vy­ko 1960 m. Ka­dan­gi nuo to lai­ko pa­si­kei­tė tiek de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis, tiek žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­das, ša­lies val­džia ma­tė akivaizdų pa­grin­dą per­mai­noms ir svar­biau­sia – ėmė­si rea­lių veiks­mų. Nusp­ręs­ta ma­žin­ti sa­vi­val­dy­bių skai­čių jas su­jun­giant ir ma­ži­nant ad­mi­nist­ra­ci­nį apa­ra­tą.

Vie­ni pa­grin­di­nių ar­gu­men­tų, paaiš­ki­nan­tys to­kios reformos po­rei­kį, – sens­tan­ti po­pu­lia­ci­ja, koor­di­nuo­tos bend­ruo­me­nių plėt­ros svar­ba ir no­ras, kad kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė bū­tų so­li­di ir ge­bė­tų pa­ti sa­ve iš­lai­ky­ti. Nor­ve­gai adek­va­čiai ver­ti­na be­si­kei­čian­čius visuomenės lū­kes­čius ir ati­tin­ka­mai ima­si spren­di­mų bei veiks­mų, kad savivalda dirb­tų efek­ty­viau.

„Nor­ve­gi­ja, Ai­ri­ja, ta pa­ti kai­my­ni­nė Lat­vi­ja – tik ke­li pa­vyz­džiai vals­ty­bi­nio lygmens re­for­mas sa­vi­val­dos sri­ty­je ini­ci­ja­vu­sių ša­lių, ku­rios aiš­kiai su­pran­ta, kad lai­kas ne­sto­vi vie­to­je, žmo­nių įpro­čiai kei­čia­si, o su jais tu­ri keis­tis bei prie jų pri­si­tai­ky­ti ir mies­tai. Jų po­li­ti­kams to­kie po­ky­čiai – sa­vai­me su­pran­ta­mi. Daro­si liūd­na ma­tant, kad kai ku­rios aukš­čiau­sios mū­sų ša­lies ins­ti­tu­ci­jos vietoje svars­ty­mų ir konk­re­čių pla­nų apie Lie­tu­vos žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių re­for­mą ren­ka­si leng­ves­nį ke­lią – nie­ko ne­da­ry­ti ir til­dy­ti ar net men­kin­ti apie to­kią reformą pra­kal­bu­sį Kau­ną“, – kal­bė­jo Kau­no me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Kai­rys.

Sa­vi­val­dy­bės su­si­ta­rė pa­čios

Nor­ve­gi­ja me­tai iš me­tų di­di­na sa­vi­val­dų at­sa­ko­my­bę ir stra­te­giš­kai au­gi­na jų ga­lias. Jau 2014 m. ša­ly­je vy­ko ap­klau­sa, ku­rio­je sa­vi­val­dy­bės kvies­tos iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę apie re­for­mą. Vė­liau val­dan­tie­ji ska­ti­no sa­vi­val­dy­bes tar­tis su esan­čio­mis gre­ta – jos bu­vo kvie­čia­mos kar­tu de­rė­tis dėl su­si­jun­gi­mo są­ly­gų, gal­vo­ti nau­jų da­ri­nių pa­va­di­ni­mus.

Tai, kad dide­lė da­lis sa­vi­val­dy­bių su­si­jun­gė sa­va­no­riš­kai, ro­do, jog po­li­ti­kai ti­ki, kad to­kia re­for­ma yra pa­grįs­ta.

Už su­si­ta­ri­mu pa­si­bai­gu­sias de­ry­bas sa­vi­val­dy­bės gau­da­vo fi­nan­si­nes valstybės do­ta­ci­jas (nuo 2,6 iki 8,3 mln. eu­rų) su­si­jun­gi­mui įgy­ven­din­ti. Savanoriš­kai apie pa­si­ry­ži­mą jung­tis pa­skel­bė net 153 sa­vi­val­dy­bės. Iš jų 94 sa­vi­val­dy­bės su­ta­rė dėl su­si­jun­gi­mo.

„Nor­ve­gi­jo­je at­sa­ko­my­bė yra de­le­guo­ta re­gio­ni­nei ir vie­ti­nei val­džiai. Tai, kad dide­lė da­lis sa­vi­val­dy­bių su­si­jun­gė sa­va­no­riš­kai, ro­do, jog po­li­ti­kai ti­ki, kad to­kia re­for­ma yra pa­grįs­ta ir kad di­des­nės sa­vi­val­dy­bės ge­riau spręs komp­lek­si­nes pro­ble­mas bei pri­si­dės prie skir­tin­gų re­gio­nų Nor­ve­gi­jo­je su­stip­ri­ni­mo“, – patirtimi da­li­jo­si vie­nos iš sa­va­no­riš­kai jung­tis nu­spren­du­sių sa­vi­val­dy­bių – Vest­fol­do – me­ras Ru­ne Hogs­ne­sas.

Tiek Kau­no mies­to par­tne­rio – Vest­fol­do, tiek ir ki­tų su­si­jun­gi­mą ini­ci­ja­vu­sių Nor­ve­gi­jos sa­vi­val­dy­bių pa­vyz­džiai dar kar­tą pa­ro­do, kad vie­tos po­li­ti­kams valsty­bės in­te­re­sas yra aukš­čiau už žūt­bū­ti­nį po­stų ir kė­džių iš­sau­go­ji­mą.

2017 m. į sa­vi­val­dy­bių jun­gi­mo pro­ce­są įsi­trau­kė ir Nor­ve­gi­jos par­la­men­tas, padė­jęs ga­lu­ti­nį re­for­mos taš­ką. Jo re­zul­ta­tas – žymus sa­vi­val­dy­bių skai­čiaus su­ma­žė­ji­mas. Nuo nau­jų me­tų Nor­ve­gi­jo­je iš 428 sa­vi­val­dy­bių liks 356, o sausio 1-ą­ją net treč­da­lis nor­ve­gų at­si­bus nau­jo­se sa­vi­val­dy­bė­se. Taip pat ir ap­skri­tys, ku­rias su­da­ro sa­vi­val­dy­bės, jun­gia­mos vie­nos su ki­to­mis lai­kan­tis tų pa­čių prin­ci­pų.

Par­la­men­to įsi­ki­ši­mo ne­pri­rei­kė ten, kur sa­vi­val­dy­bės dar anks­ty­vo­je sta­di­jo­je nu­spren­dė su­si­jung­ti sa­vo no­ru. Tad jau nuo 2018 m. pra­džios vie­nuo­li­ka savival­dy­bių su­si­jun­gė į pen­kias.

17 pro­c. ma­žiau sa­vi­val­dy­bių

Tie­sa, pra­si­dė­jus kal­boms apie re­for­mą, Nor­ve­gi­jo­je, kaip ir Kau­no at­ve­ju Lietuvo­je, pa­si­gir­do gy­ven­to­jų nuo­gąs­ta­vi­mų. Svars­ty­ta, esą su­ma­ži­nus administ­ra­ci­jų skai­čių, vie­tos val­džia nu­tols nuo žmo­nių. Ta­čiau Nor­ve­gi­jos vietos po­li­ti­kai to­kios grės­mės at­si­ra­di­mui ne­ma­to pa­grin­do.

„At­siž­vel­giant į šių die­nų tech­no­lo­gi­nes ga­li­my­bes, val­džios ati­to­li­mo sce­na­ri­jus sun­kiai ti­kė­ti­nas. Svar­biau­sia – už­tik­rin­ti, kad gy­ven­to­jai ga­lė­tų leng­vai susisiekti su ad­mi­nist­ra­ci­ja ir po­li­ti­kais, o tai šiais lai­kais ga­li­ma pa­da­ry­ti ir bendrau­jant in­ter­ne­tu ar per so­cia­li­nes me­di­jas“, – kal­bė­jo ne­se­niai Kau­ne lankę­sis Vest­fol­do me­ras R.Hogs­ne­sas.

Pa­sak jo, da­lies ad­mi­nist­ra­ci­jų pa­nai­ki­ni­mas bus efek­ty­vus ir leis ne­ma­žai sutau­py­ti. Ati­tin­ka­mai ir Kau­no mies­te bei ra­jo­ne sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų išlai­ky­mo išlaidos ga­lė­tų bū­ti su­ma­žin­tos dau­giau kaip per­pus, o tos lė­šos panau­do­tos gy­ven­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti. Šiuo me­tu be­veik 300 tūkst. gyvento­jų tu­rin­čio Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ba 643 darbuo­to­jai, o gy­ven­to­jų skai­čiu­mi tris­kart ma­žes­nės Kau­no ra­jo­no savivaldybės ka­bi­ne­tuo­se ga­li­ma su­skai­čiuo­ti net 500 val­di­nin­kų.

Pag­rin­di­niais re­zul­ta­tais, ku­rių ti­ki­ma­si įgy­ven­di­nus re­for­mą, nor­ve­gai įvar­di­ja tin­ka­mas ir vie­no­das pa­slau­gas pi­lie­čiams, fi­nan­siš­kai stip­rias sa­vi­val­dy­bes, toly­gią bend­ruo­me­nių plėt­rą ir su­stip­rin­tą vie­ti­nės val­džios de­mok­ra­ti­ją.

Tie­sa, 17 pro­c. su­ma­žė­jęs sa­vi­val­dy­bių skai­čius – dar ne ga­lu­ti­nis taš­kas Norve­gi­jos sa­vi­val­dos re­for­mo­je. Po­li­ti­kai vie­tos val­džios struk­tū­ro­je vis dar mato rei­ka­lin­gų pa­kei­ti­mų, ku­rių pla­nuo­ja im­tis ar­ti­miau­siu me­tu.

Sa­vi­val­dos re­for­mas Eu­ro­po­je be Nor­ve­gi­jos taip pat ak­ty­viai vyk­do ar­ba joms ruo­šia­si Ai­ri­ja bei kai­my­ni­nė Lat­vi­ja.