Atsakingo investavimo principai pradėti taikyti JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai protestuotojai prieš JAV dalyvavimą Vietnamo kare pareikalavo, kad universitetų valdomi neliečiamojo kapitalo fondai sustabdytų investicijas į su karo pramone susijusias kompanijas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius su socialiai atsakingu investavimu siejamų temų spektras sparčiai plėtėsi, ir šiandien jis apima tris pagrindines sritis – aplinkos apsaugą, visuomenei svarbius klausimus ir gerąją valdymo praktiką.

Atsakingo investavimo sampratą pasauliniu mastu 2006 m. įtvirtino Jungtinės Tautos, kurios nustatė atsakingo investavimo principus ir įkūrė šiais principais paremtą investuotojų tinklą. Šiandien šių principų visame pasaulyje yra įsipareigoję laikytis daugiau kaip 2,3 tūkst. investuotojų, kurių valdomo turto vertė sudaro apie 80 trln. JAV dolerių.

Remiantis 2017 m. CFA instituto ir Jungtinių Tautų atsakingo investavimo tinklo apklausos rezultatais, kurioje dalyvavo 1,1 tūkst. investavimo profesionalų, per artimiausius penkerius metus atsakingo kompanijų valdymo svarba, verslo vaidmuo socialinėje ir aplinkosaugos srityse pastebimai išaugs. Tai, be abejo, turės tiesioginės įtakos kompanijų finansiniams rezultatams, jų akcijų kainos krypčiai biržose bei išleidžiamų skolos vertybinių popierių pajamingumui.

Nors tarp investavimo profesionalų tvarių investicijų samprata gerai žinoma, platesnė visuomenė su ja tik pradeda susipažinti. Kaip ir kitų naujovių atveju, atsakingo investavimo principai ir jų nauda kai kam kelia klausimų ir skatina įvairius mitus.

Pirmasis iš mitų susijęs su įsitikinimu, kad socialiai atsakingas investavimas apima vien tik susilaikymą nuo investicijų į tam tikrus pramonės sektorius ar atskiras įmones. Atsakingo investavimo principais sekančios investicijų valdymo įmonės iš tiesų dažnai nusprendžia susilaikyti nuo investicijų į alkoholio, tabako ar ginklų gamybos veikla užsiimančias kompanijas. Bet socialiai atsakingas investavimas apima daug daugiau nei tai.

Tvarus investavimas – tai siekis kapitalą suteikti tokioms bendrovėms, kurios atitinka tam tikrus visuomenėje nusistovėjusius vertybinius kriterijus. Todėl priimant sprendimą investuoti į vieną ar kitą bendrovę, įmonės veiklos vertinimas valdymo, socialinių aspektų ir aplinkos apsaugos srityse tampa svarbia analizės dalimi, kuri papildo įvairių finansinių rodiklių vertinimą.

Antras paplitęs mitas apie socialiai atsakingą investavimą − toks investavimo būdas atneša mažesnę grąžą, nes skaidriai ir etiškai savo veiklą vykdančios bendrovės gali netekti konkurencinio pranašumo. Vokietijos mokslininkų atlikta daugiau kaip 2 tūkst. akademinių tyrimų analizė tokią prielaidą paneigia ir parodo didžiąja dalimi teigiamą ryšį tarp tvarios veiklos tikslų ir finansinių rezultatų.

Tuo metu publikuoti „The Wall Street Journal“, „Morningstar“ ir kitų solidžių organizacijų tyrimai, kuriuose socialiai atsakingų investicijų rezultatai lyginami su įprastų fondų rezultatais, rodo, kad remiantis tvaraus investavimo principais pasiekiama ne mažesnė už įprastą investicijų grąža. Be to, pagal šiuos principus sudaryti investicijų portfeliai dažnai išsiskiria mažesniais vertės svyravimais.

Dar vienas mitas – socialiai atsakingas investavimas iš esmės susijęs tik su klimato kaita. Klimato kaitos ir gamtos resursų tausojimo klausimas yra itin svarbus aspektas, kurio aktualumas stebint pokyčius pasaulyje per pastaruosius metus yra dar labiau išaugęs. Bet tai toli gražu ne vienintelė sritis. Tvarus investavimas, kaip minėta, apima ir kitas sritis – visuomenės sritį ir gerąją valdymo praktiką.

Šiose srityse atsižvelgiama į darbuotojų sveikatą ir gerovę, darnių santykių su klientais palaikymą ar saugių produktų kūrimą ir pardavimą. Tarp gerųjų praktikų įmonių valdymo srityse verta paminėti pagarbą bendruomenės teisėms, kiek tai yra susiję su įmonės veikla, tinkamą vadovų motyvavimo sistemą, valdybos narių atrankos standartus ir skaidrios įmonės veiklos bei finansinės atskaitomybės užtikrinimą.

Artimiausioje ateityje tvarios veiklos principai įgaus vis didesnės reikšmės verslo pasaulyje – vis daugiau įmonių susidurs ir su visuomenės, ir su investuotojų interesu tvarioms investicijoms bei sieks, kad jų kasdienė veikla atitiktų šiuos lūkesčius. Pavyzdžiui, šiuo metu 370 mln. eurų „Swedbank“ Lietuvoje pensijų fondų investicijų priskiriama tvarioms investicijoms.

Atsakingo investavimo principų taikymas turėtų tapti vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu, kuris įmonėms gali pelnyti didesnes jų klientų, investuotojų ir visos bendruomenės simpatijas. O tai galiausiai prisidės ir prie geresnių finansinių rezultatų ir grąžos kaupiantiems tokio tipo fonduose.