Klaipėdos jūrų uoste esančių oro taršos matavimo stotelių duomenys yra prieinami visuomenei ištisą parą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato dar labiau stiprinti taršos prevenciją.

Uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu.

„Kaip ir žadėjome, uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu, nes oro kokybės stebėsena Uosto direkcijos iniciatyva uoste yra atliekama visą parą. Noriu pabrėžti, kad stotelės pirmiausia yra pastatytos tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes. Tačiau, esant dideliam visuomenės suinteresuotumui, buvo nuspręsta stotelių duomenis padaryti prieinamus visiems“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direkcijos, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė. Anot jo, Uosto direkcijai, uosto bendrovėms yra labai svarbu, kad uosto veikla nekeltų gyventojų nepasitenkinimo.

Aiškiai ir patogiai kiekvienas norintis ištisą parą gali matyti, kokia yra kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, sieros oksido, ozono, azoto dioksido koncentracija. Taip pat matomas vėjo greitis ir kryptis. Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa ši stotelių užfiksuota informacija tiesiogiai internetu taip pat yra matoma uosto naudotojams, kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

Uosto direkcija galimą taršą taip pat matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo (aptikimo) detektorių.

Prevencines priemones numatoma dar labiau stiprinti. Ateityje Klaipėdos uoste bus įdiegtas dar tankesnis oro taršos daviklių tinklas – Uosto direkcija juos planuoja  įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“.