Šių metų balandžio mėnesį patikrinus parduodamas daržoves – bulves, agurkus, kopūstus, prieskonines žoleles (krapus, petražoles) svogūnų laiškus, burokėlius, morkas ir kt. – atvejų, kad kilmės šalis būtų nurodyta neteisingai arba iš viso nenurodyta – nenustatyta.

Iš visų praėjusiais metais atliktų patikrinimų buvo nustatyta 11 proc. su produktų kilmės šalies nurodymu susijusių pažeidimų. Dažniausiai (70 proc. atvejų) prekeiviai neturėjo ar negalėjo pateikti vaisių ar daržovių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų kainų etiketėje deklaruojamą kilmės šalį, dar apie 30 proc. atvejų pripažinta, kad prekeiviai sąmoningai klaidino nurodydami kitą produkto kilmės šalį ar visai jos nenurodydami. Tačiau palyginti su 2017 m. šių pažeidimų sumažėjo 10 proc., o palyginti su 2016 m. – 20 proc.

„Mūsų tarnybos inspektoriai patikrinimų metu visuomet įvertina, kokią vaisių, uogų ar daržovių kilmės šalį prekeiviai nurodo. Tačiau ir pirkėjai turėtų nesusigundyti akivaizdžiai klaidinančiais prekeivių pažadais ir atminti, kad Lietuvoje auginamiems vaisiams, uogoms ar daržovėms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, šiuo metu prekybos vietose kol kas galima rasti tik šiltnamiuose užaugintų lietuviškų pomidorų, agurkų, salotų ir pan. Lauke, o ne po danga prisirpusių lietuviškų braškių taip pat dar reikėtų palaukti kelias savaites, o lietuviškų šilauogių – apie mėnesį. Tad nereikėtų tikėtis, kad šių lauke užaugintų lietuviškų gėrybių jau bus ir prekyboje“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Algintė Serapinaitė.

Pasak specialistės, prekiautojai vaisiais ir daržovėmis kainų etiketėse turi nurodyti: produkto pavadinimą, kilmės šalį, kokybės klasę ir veislę (jei taikoma), tiekėjo kontaktus (adresą, telefoną ir t. t.).