Kepsninės – kiekviename kieme

Gyvendami vos už valandos skrydžio nuo Kopenhagos, galėtume iš kaimynų pasimokyti daugybės dalykų.

Danams jau senokai tapo kasdienybe dviračių takuose pakreiptos šiukšliadėžės, kad važiuojantiesiems būtų patogu įmesti šiukšlę.

Prie sankryžų dviračių takuose įrengtos pakylos kojai pasidėti – laukdami žalio šviesoforo signalo dviratininkai gali ant jų pasidėti koją nenulipdami nuo dviračio.

Yra ir šiukšliadėžių su specialiomis kišenėmis, į kurias galima įdėti superkamą gėrimų tarą, kad ją renkantiems žmonėms nereikėtų graibyti atliekose.

Viena labiausiai stebinančių ir labiausiai paplitusių rūpesčio savo miesto žmonėmis apraiškų Kopenhagoje – kone kiekviename kieme, parke, skvere ir net pačiame miesto centre ant kanalų krantinių stovintys suolai su stalais, kurių viduryje įrengtos metalinės grotelės, po jomis – metalo indas medžio anglims.

Taip miesto gyventojai čia pat gali surengti pikniką.

Klaipėdiečiai apie tokius dalykus kol kas gali tik pasvajoti.

Užtat garsėjame draudimų ir bausmių gausa.

Reikia prašyti leidimo

Klaipėda yra erdvus miestas, turintis gausybę skverų, ne vieną parką, atskirus mikrorajonus skiria tuščios erdvės, laisvų plotų esama ir tarp kai kurių namų.

Tačiau šiose erdvėse vietų klaipėdiečių iškyloms nėra.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė taip pat neprisiminė, kad atvirose erdvėse būtų mačiusi tokių įrenginių.

"Jeigu viešoje teritorijoje, kad ir daugiabučio namo kieme, būrelis žmonių sugalvotų ką nors drauge daryti, net jei tai yra šašlykų kepimas, jau galėtų būti vadinama renginuku, nepaisant to, kad komercijos tikslų čia nebūtų. Turime renginių organizavimo miesto viešosiose vietose taisykles. Ten labai aiškiai parašyta, kad priklausomai nuo renginio pobūdžio reikia laikytis tam tikrų reikalavimų", – aiškino K.Vintilaitė.

Kai kuriems paprastesniems renginiams leidimai išduodami labai greitai, o kitiems, sudėtingesniems, keliantiems pavojų dėl jame naudojamų priemonių, derinimas – sudėtingesnis.

Pasirodo, Klaipėdoje kol kas niekam nekilo noras kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių prašant leidimo išsikepti šašlykų.

Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės mieste draudžia kūrenti laužus, išskyrus tuos renginius, kuriems leidimas išduodamas, kai įsakymą pasirašo miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Aptardama galimybę miesto erdvėse naudoti kepsnines, Viešosios tvarkos skyriaus vadovė patikino, kad tokio draudimo taisyklėse nerado.

Pasak K.Vintilaitės, leidimų žmonės prašo net visiškai paprastiems dalykams.

Pavyzdžiui, mažutei vestuvių ar krikštynų ceremonijai surengti. Kuo didesnis renginys, tuo sudėtingesnės leidimų gavimo bei derinimo procedūros.

Kiekviename direktoriaus įsakyme yra nurodymas policijai užtikrinti viešąją tvarką, o kartais, kai leidžiama mieste sukurti laužą, prie jo budi ugniagesiai.

Visa tai puikiai žinoma miesto bendruomenių pirmininkams, bent kartą pabandžiusiems surengti savojo kvartalo šventę.

Pradėjus kepti, atvyko policija

Sekmadienį Bomelio Vitės kvartalo gyventojai ketina drauge švęsti Atvelykį.

Tačiau kviesdami kaimynus, organizatoriai net neužsimena apie dešrelių kepimą ar kepsninių pastatymą.

"Ką jūs, turiu karčios patirties su kepsnine, todėl net nesvarstėme tokio dalyko. Prieš gerokai metų su kaimynais pasistatėme kepsninę atvirame plote, atokiai nuo uosto tvoros. Netrukus atvažiavo uosto policijos pareigūnai ir liepė tuojau pat viską užgesinti. Žinau, kad ir šventėje, net jeigu pasistatytume kepsnines atokiau nuo namų, atsirastų nepatenkintų žmonių. Todėl šios minties atsisakėme", – pasakojo viena šventės rengėjų Rita Kuprelienė.

Panašios šventės sumanytojas ir rengėjas, buvęs Dragūnų kvartalo seniūnaitis Aurimas Mockus atviravo 2014 m. Dragūnų fiestoje kartu su kaimynais įrengęs kepsninę ir kepęs šašlykus.

"Žmonėms to reikia. Nelabai ko klausėme, bet pasirūpinome saugumu. Turėjome mobiliąsias kepsnines, jas pasistatėme truputį atokiau, ant kalniuko, visiems buvo saugu, niekas nenukentėjo, visi buvo laimingi ir patenkinti. Juk suaugę žmonės", – pasakojo A.Mockus.

Piknikams vietų pakanka

Mintį įrengti vietas piknikams A.Mockus puoselėja jau seniai.

Dar prieš kelerius metus jis siūlė bendruomenių fondų pinigus panaudoti įrengiant poilsio vietas su kepsninėmis prie Svijanės ežero, klaipėdiečių vadinamo Mumlaukio vardu.

Jeigu prie jo atsirastų pavėsinės su kepsninėmis ir suolais, miesto žmonės turėtų dar vieną vietą poilsiui gamtoje, o kartu – miesto ribose.

Aktyvus klaipėdietis įsitikinęs, kad tokios poilsio vietos galėtų atsirasti ir prie kitų vandens telkinių: Dangės upės, Malūno, Žardininkų, Draugystės parko tvenkinių.

Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti.

"Užsienyje net nacionaliniuose parkuose tokių kepsninių esama. Esu matęs informacines lentas prie jų, kur parašytas reikalavimas įspėti atsakingus asmenis. Žmonės pasirašo, kad yra susipažinę su elgesio taisyklėmis šioje vietoje ir įsipareigoja palikti ją tvarkingą. Mūsų valdininkai vis kalba, kad benamiai siaubtų tokias vietas. Nesąmonė, tokie žmonės vengia viešų vietų. Taip pat buvo kalbama, kai miške darėme treniruoklių aikšteles, bet gyvenimas parodė, kad visi įrenginiai tebestovi iki šiol, – kalbėjo A.Mockus. – Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti. Būdų tai padaryti visada galima rasti, reikia tik noro ir valdžios pagalbos, o kai kuriais atvejais reikia tiesiog negniuždyti žmonių iniciatyvos. Kalbos apie galimus gaisrus irgi nėra logiškos. Juk Plateliuose stovyklaujantys žmonės kepa mėsą tarp medžių įrengtose kepsninėse ir miško nepadega. Galima įrengti dėžutes su smėliu, jei kiltų grėsmė, jį galima panaudoti liepsnoms gesinti."

Pajūris – tik kaitintis

"Pajūrio pliažuose tokių vietų nėra. Net taisyklėse parašyta, kad laužų kūrenti negalima. Jei neklystu, vienintelė tokia vieta yra trečiajame Smiltynės kilometre miškininkų įrengtoje poilsio aikštelėje, – tikino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas. – Kartą tokią pramogą sugalvojusius žmones užklupo ugniagesiai. Pamatė dūmus ir atskubėjo. Todėl, jei kas sugalvotų ką panašaus pakartoti, šventę gali sugadinti gaisrininkai. Paplūdimių prieigose visur yra įrengti ženklai, draudžiantys kūrenti laužus. Jei kokia nors proga užkuriame ugnį, tokius renginius deriname su ugniagesiais."

Turėdami itin trumpą pajūrio juostą ir labai jautrų gaisrams mišką šalia paplūdimio, gamtosaugininkai ir ugniagesiai neleidžia kurti atviros ugnies, netoleruotų ir kepsninių naudojimo.

V.Urbonas vardijo, ką galima veikti Lietuvos pajūryje: sportuoti, maudytis, bėgioti, kaitintis, grožėtis gamta.