Teoriškai turtingi

Dėl mokesčių reformos pakilus minimaliai mėnesio algai, neatskaičiavus mokesčių, Lietuva smarkiai pašoko pagal oficialią ES statistiką. Eurostato duomenimis, 2018-aisiais pagal minimalaus atlyginimo rodiklį Lietuva lenkė tik Bulgariją, o šiemet – jau devynias šalis: be Bulgarijos, dar Latviją, Rumuniją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir Estiją.

Ar pajuto šį didžiulį šuolį lietuviai? Anot prof. Romo Lazutkos, žinoma, negalėjo pajusti.

"Detaliau analizuojant, reikėtų lyginti ne atlyginimą prieš mokesčius bruto, bet neto, – kalbėdamas su "Kauno diena" aiškino žinomas ekonomistas. – Kam tokios lentelės reikalingos, nežinau. Juk skirtingose valstybėse mokami nevienodi mokesčiai. Vokietijoje ar Danijoje jie skirtingi. Norint sužinoti, koks realiai gaunamas uždarbis į rankas, reikėtų gilintis į kiekvienos šalies mokesčių sistemą."

Pagal naują formulę, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, minimali alga Lietuvoje siekia 555 eurų, neatskaičiavus mokesčių, pernai buvo 400 eurų, nuo sausio 1-osios realiai padidėjo 30 eurų, o visą kitą šuolio dalį sudaro ant darbuotojo pečių perkelti beveik visi mokesčiai (beje, pernai lygiai taip pat dėl sujungtų mokesčių šoktelėjo priskaičiuota alga Rumunijoje, tačiau realiai uždirbtų pinigų nepadaugėjo). Šiemet minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), neatskaičiavus mokesčių, Latvijoje siekia 430 eurų, Estijoje – 540 eurų.

Tačiau, atskaičiavus mokesčius, minimali lietuvio alga yra 396 eurai, estai, gaudami 516 eurų, mus lenkia. Tik latviai truputį atsilieka, jų mažiausiais uždarbis, atskaičiavus mokesčius, – 352 eurai.

Bankrotas yra rinkos ekonomikos palydovas. Per bankrotus ir vyksta pažanga.

Neaišku, dėl ko didėjo

Prof. R.Lazutka sako, kad vidutinis atlyginimas per metus pakilo beveik 10 proc., tačiau to priežasčių gali būti ne viena.

"Tačiau augo ir kitose šalyse. Kadangi pas nus buvo didelis atsilikimas, negalėjo Lietuvoje nesikeisti, – sakė ekonomistas. – Sujungus mokesčius, sumokamos "Sodros" įmokos, padidėjęs gyventojų pajamų mokestis, todėl sunku pasakyti, kiek realiai Lietuva pasislinko ES atlyginimų lentelėje. Sunku pasakyti, kiek jie šiaip didėjo, nes buvo didinami, kiek dėl mokesčių pasikeitimo.

Darbo sąnaudos yra alga

Eurostatas naujausius ES atlyginimų duomenis paskelbė kaip tik tuo metu, kai Lietuvos statistikos departamentas suskaičiavo uždarbį 2018-ųjų pabaigoje atskirose šalies ūkio sferose. Tačiau, žiūrint iš verslo pozicijų, čia žmogaus uždarbis vadinamas kitaip – darbo sąnaudomis.

Vienos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, padidėjo 10,2 proc., o vien verslo įmonėse – 9,5 proc.

Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo beveik visų veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Tarp lyderių – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos (16,3 proc.) bei informacijos ir ryšių veiklos įmonės (13,2 proc.).

Pasak Statistikos departamento, darbo sąnaudų metinį augimą lėmė nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas), nuo 2018 m. gegužės 1 dienos šoktelėjęs darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams).

Prisiminti ir mokslininkai

Tarp labiausiai augusių atlyginimų – valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų. Jis šoktelėjo 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius ketverius metus, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.

"Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra gana skausmingas jau ne vienus metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygio sprendimais, dėl kurių stebime rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje", – tvirtino MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1 154 eurus, universitetuose – 1 556 eurus. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1 538 eurus, universitetuose – 1 699 eurus.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų. Tyrėjų universitetuose augo 250 eurų, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visų pareigybių darbuotojams, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybių –  jų atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc.

Prof. R.Lazutka sako, kad pasijautė akademinio sluoksnio darbuotojų atlyginimų padidinimas, nes daug metų jie nebuvo didinti – praktiškai nuo 2008-ųjų krizės.

"Taip, kad padidėjo, nenuneigsi, bet kai padidinama labai maža alga, ji, palyginti su kitų žmonių uždarbiu, vis tiek išlieka maža, –  pastebi profesorius. – Ypač problema dėl jaunesnių dėstytojų. Sunku juos išlaikyti, nes viliojami eiti dirbti į kitas sritis. Jei tas atlyginimų didinimas vyktų po 17–18 proc. kelerius metus iš eilės, suprantama, pasijustų."

MOSTA atstovė K.Masevičiūtė atkreipė dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kai beveik dvigubai padidintos stipendijos doktorantams. Pirmaisiais metais ji šiuo metu siekia 722 eurus, antraisiais–ketvirtaisiais – 836 eurus.

Didėjimas verslui nepatrauklus

Vidutinį atlyginimų didėjimą beveik 10 proc. per metus 2018 m. verslas vertina kaip šalies konkurencingumo mažėjimą. Ar tikrai Lietuva darosi nebepatraukli verslui?

"Verslui padidėjimas nepatrauklus, tačiau patrauklus darbuotojui, – mano prof. R.Lazutka. – Darbdaviai skundžiasi, kad nėra darbuotojų. Ne, ne tai, kad jų apskritai nėra, bet dėl to, kad reikia daugiau mokėti. Jei nori, kad darbuotojas nepereitų kitur, irgi turi algą didinti.

Iš tiesų tai suteikia progą įvertinti verslininkus. Vieniems reikia pasitempti, kitiems dėl padidintų algų ir pelno lieka mažiau, o treti gali ir bankrutuoti. Bet pasitraukusiųjų rinkos dalį užima tie darbdaviai, kurie sugeba mokėti daugiau. Pasikeitimai rinkoje nuolat vyksta."

Nemažai darbdavių kiekvienąkart, prieš didinant MMA, aiškina, kad teks užsidaryti ar bankrutuoti. Ko vertas toks verslas, kuris net minimalios algos neišgali mokėti? Ar verta jį saugoti?

"Na, aišku, neverta. Kiekvieną kartą jie aiškina, kad teks atleisti darbuotojus, šie liks be darbo. Tai nėra teisinga, tai nėra argumentai, – įsitikinęs ekonomistas. – Jei tokie darbadaviai ir užsidarys, sakau, rinka juk lieka. Pirkėjai lieka. Kitas darbdavys, kuris sugeba dirbti geriau, sugeba didinti algas, užims bankrutavusiojo vietą. Sėkmės lydimas verslininkas pasamdys tuos darbuotojus, kurie dirbo pas tokį, kuriam nesisekė. Bankrotas yra rinkos ekonomikos palydovas. Per bankrotus ir vyksta pažanga."

MMA iki mokesčių ES 2019 m. sausį (eurais)

Bulgarija 286

Latvija 430

Rumunija 446

Vengrija 464

Kroatija 506

Čekija 519

Slovakija 520

Lenkija 523

Estija 540

Lietuva 555

Graikija 684

Portugalija 700

Malta 762

Slovėnija 887

Ispanija 1050

D.Britanija 1453

Prancūzija 1521

Vokietija 1557

Belgija 1594

Nyderlandai 1616

Airija 1656

Liuksemburgas 2071

Šaltinis: Eurostatas

* Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje MMA nėra nustatyta