Respondentai taip pat gerokai dažniau pasirenka alternatyvius mokėjimo paslaugų teikėjus - e. pinigų įstaigas, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, vadinamus fintech įmonėmis.

„Apklausa rodo, kad gyventojai daugiau naudojasi mokėjimo paslaugomis ir teigiamai vertina technologines naujoves, kurios leidžia atsiskaityti patogiau ir paprasčiau. Manome, kad su mobiliųjų momentinių mokėjimų ir kitų finansinių technologijų sprendimų pagalba šios tendencijos toliau stiprės. Gyventojai taip pat labiau domisi paslaugų įvairove, todėl renkasi ne tik tradicinius, bet ir naujus Lietuvos ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip e. pinigų įstaigos“, - pranešime sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Šimkonė.

2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus. Bankų paslaugų naudotojų padaugėjo ketvirtadaliu ir panašiu dydžiu sumažėjo grynaisiais pinigais įmokas priimančių įstaigų klientų.

2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikė atsiskaitymams ja (jų 2018 m. buvo 62 proc.), o ne grynaisiais pinigais. Mokėjimo kortelę 2018 m. turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai - nuo 14 iki 49 proc. - augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija, skaičius. Palyginti su 2017 m., daugiau mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigesdavo galimybės jomis atsiskaityti turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, viešajame transporte.

Tarp turinčiųjų sąskaitas Lietuvoje nuo 60 proc. (2017 m.) iki 91 proc. (2018 m.) padaugėjo respondentų, besinaudojančių elektronine bankininkyste. Prisijungimui jie dažniausiai naudodavo kodų kortelę, bet sparčiai daugėjo apklaustųjų, naudojančių tam skirtas mobiliąsias programėles.

Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Toks atsiskaitymo būdas būtų patrauklus 51 proc. visų respondentų (2017 m. - 41 proc.), o galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam gyventojui patraukli 63 proc. (2017 m. - 42 proc.) respondentų. 2018 m., palyginti su 2017 m., beveik dvigubai daugiau sąskaitas turinčių apklaustųjų naudojosi kredito įstaigų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti ir mokėjimams atlikti.

Praėjusiais metais taip pat reikšmingai padaugėjo banke ar kredito unijoje sąskaitą turinčių gyventojų, pasirinkusių mokėjimo paslaugų krepšelius (kai už fiksuotą kainą suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų kiekis arba jis neribojamas). Jais naudojosi du trečdaliai (2017 m. - pusė) atsakiusiųjų. Be to, nuo 40 iki 50 proc. išaugo sąskaitą turinčių respondentų, kuriems mokėjimo paslaugų kainodara visada arba dažniausiai buvo aiški, skaičius.