Choreografas Aurelijus Liškauskas, garsėjantis kaip pajūrio šokio virtuozas, sako, kad teatralizuotas koncertas „Štrauso muzikos sūkurys“ su nuostabiais šokėjų pasirodymais taps meno tiltu, iš Kalėdų puotos švelniai nukelsiančiu į Naujuosius metus.

„Palangoje sukursime tikrą šokio ir muzikos „pūgą“. Išvysite populiariausias scenas iš operečių „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas“, mėgstamų visos Lietuvos publikos. Ko siekia mūsų šokėjai? Kad žiūrovai patirtų katarsį nuo pozityvios energijos pliūpsnio“, - tvirtina A. Liškauskas.

Scenoje siaus dvylika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės narių. Ryškūs kostiumai, didžiulės plunksnos - teatralizuotas koncertas alsuos pokylio dvasia ir prabanga.

Kalėdos A. Liškauskui nuo pat vaikystės – pati mylimiausia šventė: „Kalėdų laukiu lyg Naujųjų metų Premjeros. Per jas kasmet tarsi užgimstame naujai, ir užlieja toks geras jausmas... Šventinę nuotaiką kuria ne dovanos, o jausmai. Nepamirškime to. Dovanokime savo artimiesiems šventę scenoje, o ne dovaną dėžutėje: tada gera nuotaika lydės ilgiau, o šventės prisiminimai šildys dar ne vienerius metus“.

Polkų ir valsų pūga

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taipogi garsėja kaip mokantis sukurti įspūdingą šventę. Teatralizuotame koncerte „Štrauso muzikos sūkurys“ ištraukas iš legendinių J. Štrauso jaunesniojo operečių „Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Loreta Ramelienė, Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė, Valdas Kazlauskas, Aurimas Raulinavičius ir Steponas Zonys, o taip pat ypatingas koncerto svečias – pasaulinio masto tenoras Kristian Benedikt. Koncertą ves šmaikštaus žodžio kišenėje niekada neieškantis Šarūnas Juškevičius. Specialiai švenčiantiems Palangoje nuskambės Rozalindos čardašas, polka „Trik-trak“, valsas „Žydrasis Dunojus“, J. Štrauso vyresniojo sukurtas „Radeckio maršas“ ir daugybė kitų užburiančių kūrinių.

T. Ambrozaitis yra muzikos magistras, meno licenciatas, Klaipėdos universiteto docentas. Stažavosi Leipcigo F. Mendelssohn-Bartholdy muzikos ir teatro akademijoje. 2011–2016 m. vadovavo Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“. Nuo 2016 m. dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu, pernai paskirtas teatro vyriausiuoju dirigentu. Dalyvavo kuriant šio teatro pastatymus „Bohema“, „Jolanta“ (2016), „Žizel“, „Pajacai“ (2017), „Prūsai“, „Kandidas“, „Graikas Zorba“, „Žvaigždžių opera“ (2018).

Ypatingo svečio siurprizas

„Nuostabios melodijos ir svajinga jūra – šventinis „Štrauso muzikos sūkurys“ visa tai apjungs ir nė vieno abejingo nepaliks. J. Štrauso muzika ypatinga tuo, kad jos klausydami šoka visi“, – tvirtina Kristian Benedikt.

Jau pirmieji teatralizuoto koncerto „Štrauso muzikos sūkurys“ pakilių melodijų garsai nukels į puotą. Puotą, kurioje susipina džiaugsmas, tikėjimas ateitimi, visaapimantis laimingos akimirkos pojūtis. Prašmatnios moterų suknelės ir solidūs vyrų smokingai po paslapties šydu slepia meilės ir neapykantos, susižavėjimo ir pavydo intrigas, kurių neišvengia nė vienas aukštuomenės pokylis. Pakanka atsargiai kilstelėti užkulisių skraistę, ir jausminga muzika atvers mums masinančias ir kartu bauginančias puotos veikėjų paslaptis…

„Aš dainuosiu Barinkajaus kupletus iš operetės „Čigonų baronas“. Mano mokytojo Virgilijaus Noreikos dėka jie tapo kone lietuvišku šlageriu: priedainio žodžius „Taip, mielieji draugai, aš klajojau ilgai, bet gimtoji šalis šaukia vis, šaukia vis…“ visose koncertų salėse publika dainuoja kartu su solistu. Tai, kad kupletuose pasakojama apie žmogų, po ilgų klajonių sugrįžtantį į savo kraštą ir jame randantį viską, ko nepavyko rasti užjūriuose, manau, puikiai nusako Lietuvos dabartį… Tačiau koncerte bus ir arija – siurprizas, kurios pavadinimo kol kas negaliu atskleisti“, – intriguoja muzikos mylėtojus Kristian Benedikt.

Tad, Ponios ir Ponai, kviečiame į spalvingą puotą ausims ir akims. Jūsų gidais šioje puotoje taps garbingi Vienos salonų žinovai – kompozitoriai Johanas Štrausas jaunesnysis (1825–1899) ir jo tėvas, garsiojo „Radeckio maršo“ autorius Johanas Štrausas (1804–1849). Abu jie vadovavo orkestrams, prašmatniuose rūmuose linksminusiems galingiausius XIX amžiaus Europos valstybių valdovus, taigi neabejotinai buvo pripažinti šventiškos nuotaikos kūrimo meistrai.