Sumažino išlaidas

Šilumos tiekėjai surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė, kaip su vartotojais bus dalinamasi sutaupytais pinigais. Kainas pavyko sumažinti dėl padarytų investicijų į šilumos tinklus bei katilines.

„Džiugu, kad po tam tikro laikotarpio, padarius daug investicinių sprendimų, net ir užsitęsus kainų perskaičiavimui, džiaugiamės praėjusių metų darbu. Ekonomiškai pavyko ženkliai sumažinti išlaidas, kartu pagerinti šilumos tiekimą, sumažinti šilumos praradimą trasose. Tad dabar daugiau nei 14 mln. eurų bus pasidalyta su vartotojais. Tikėtina, kad po trijų metų vėl turėsime kažkokį rezultatą, nes „Kauno energija“ toliau daro žingsnius, kaip mažinti kaštus“, – spaudos konferencijoje teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Gintaras Petrauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak "Kauno energijos" generalinio direktoriaus Rimanto Bako, išlaidos žymiai sumažėjo, nes buvo įrengti nauji biokuro katilai, atnaujintos šilumos trasos. Nemaža dalis šių darbų finansuota iš ES struktūrinių fondų lėšų. Kitąmet planuojama į tinklų atnaujinimą investuoti dar apie 20 mln. eurų. Vadovo teigimu, ypač pasiteisino investicijos į Petrašiūnų katilinę.

"Jei bendrovė nebūtų investavusi, šilumos kaina vartotojams būtų išlikusi panaši kaip 2013 m. Dabar peržiūrimos mūsų investicijos ir veikla, todėl "Kauno energija" dalijasi sėkme su vartotojais", – tikino R.Bakas.

Direktoriaus teigimu, nors šilumos kaina ir svyruos, ji vartotojams sumažės maždaug 8 proc. Skaičiuojama, kad beveik 15 mln. eurų sutaupytų lėšų "Kauno energija" su kauniečiais pasidalys per ketverius metus.

Kainų sumažinimą pajus maždaug 119 tūkst. šilumos vartotojų.

Kauniečiai sumokėjo daugiau 

Kainų komisija praėjusią savaitę paskelbė, kad 2015–2018 m. vartotojai bendrovei "Kauno energija" permokėjo beveik 15 mln. eurų. ELTA rašė, jog komisija nusprendė, kad nepagrįstos "Kauno energijos" pajamos – 14,268 mln. eurų – susidarė dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų gamintojų įsigyti neatitikimo.

Taip pat, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų vartotojams buvo įskaičiuota 653,5 tūkst. eurų nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.

Šilumos tiekėjai teigė, kad taip atsitiko dėl šilumos kainos reguliavimo ypatybių, kai neatitinka patirtos faktinės sąnaudos kurui ir įsigyta šiluma iš nepriklausomų gamintojų. "Kauno energija" jokių teisės aktų nepažeidė. Atvirkščiai – šie sukaupti pinigai liudija apie įmonės veiklos efektyvumą.

"Kauno energijos" vadovai pabrėžė, jei nebūtų atliktos investicijos, šilumos kainos dabar būtų gerokai didesnės.

"Kauno energija" šia suma dalysis mažindama šilumos kainą vartotojams.

Komisija nusprendė, kad "Kauno energijos" bazinė šilumos kaina nuo spalio turėtų mažėti 8,3 proc. ir siekti 4,17 cento už kilovatvalandę (kWh), neįvertinant papildomų dedamųjų. Ši kaina Kaune galios ateinančius trejus metus.

Rimantas Bakas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Didina konkurenciją

Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius anksčiau yra teigęs, jog po Kainų komisijos įpareigojimų grąžinti vartotojams permoką, šilumos kaina Kaune gali tapti mažiausia šalyje.

„Konkurencija šilumos rinkoje veikia. Tačiau dėl taikytos kainodaros konkurencijos nauda nepasiekdavo gyventojų. Tokia ydinga situacija po Kainų komisijos sprendimo pagaliau pasikeis“, – komentavo V. Kisielius.

Spaudos konferencijos metu NŠG asociacijos prezidentas patikino, kad kainų mažėjimui didelę įtaką turi ne tik „Kauno energijos“ padarytos investicijos, tačiau ir įvairių katilinių atsiradimas, kuris padidino konkurenciją.