Augo skaičius

Nors šiemet daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui, kartu su Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovu leidžiamės ne į tokius senus laikus.

Valentinas Naujanis Kauno automobilių turgui vadovauja ketvirtį amžiaus – 25 metus. Taigi jis vienas tų žmonių, galintis tiksliausiai nupasakoti, kokius automobilius nepriklausomybės pradžioje pirko lietuviai ir kokie pokyčiai per tuos metus įvyko automobilį perkančio lietuvio sąmonėje.

"Po 1990 m. daugiausia automobilių Lietuvoje vis dar sudarė rusų gamybos VAZ, "Moskvič", ZAZ, o tų laikų geriausias SUV ir visureigiais buvo "Niva" ir UAZ. Nepriklausomybės atgavimo aušroje turimas iš Vakarų Europos šalių atkeliavęs automobilis reiškė, kad tarp piliečio giminių yra tų, kurie anksčiau pasitraukė į Vakarus", – prisimena V.Naujanis.

Remiantis statistiniais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje buvo beveik 493 tūkst. automobilių, 1995-aisiais jų skaičius pašoko iki 685 tūkst, o 2000 m. buvo apie 1,1 mln. automobilių. Taigi per dešimtmetį jų skaičius išaugo dvigubai.

"Išaugo ne tik kiekybinis matas, tačiau ir kokybinis. Automobilių parko veidas itin pasikeitė – rusiškus automobilius išstūmė vakarietiški", – sako V.Naujanis.

Nestigo užsieniečių

Pašnekovas prisimena, kad savo veiklos pradžioje turguje būdavo vos apie 800 automobilių, o lietuviai nebuvo pagrindiniai pirkėjai.

"Gausiausiai automobilius pirkdavo rusai, tad turgus buvo savotiška automobilių perkrovimo vieta. Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau", – teigia V.Naujanis.

Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau.

Viskas tęsėsi iki 1998-ųjų finansinės krizės. Ji lėmė rusų pirkėjų sumažėjimą, tačiau juos nežinia kaip pakeitė kazachai. "Kaip jie atrado Kauno automobilių turgų, sunku pasakyti, tačiau jų atvažiuodavo vis daugiau. Pradžioje jie rinkosi išskirtinai "Mercedes-Benz" automobiliais, o vėliau susidomėjimo sulaukė ir kitų vokiškų bei japoniškų markių automobiliai. Paskui kazachus atvažiavo ir kirgizai. Tiesa, pastarieji rinkdavosi pigesnius automobilius nei jų kolegos iš Kazachstano", – prisimena pokalbininkas. Tuomet buvo turgaus aukso amžius. Bendrovės "Varanas" vadovas skaičiuoja, kad turguje buvo eksponuojama iki 8–9 tūkst. automobilių, o iš Lietuvos jie buvo išvežami ne pavieniui, o autotraukiniais.

Turgus savo veiklos pradžioje dirbdavo vos vieną dieną per savaitę, tačiau pirkėjų stygiumi nebuvo skundžiamasi. "Automobilius tuomet pirkdavo gana neblogai. Būdavo net sakoma, kad jeigu per tris kartus automobilio nepavykdavo parduoti, tai labai nesiseka. Pagrindinė turgaus valiuta buvo JAV doleriai", – prisimena V.Naujanis.

Pamilo vokiškuosius

Nuo pat prekybos automobiliais iš Vakarų Europos pradžios lietuviai prisiekė meilę vokiškiems automobiliams. Populiariausi turguje buvo "VW Jetta", "VW Golf", "Ford Scorpio", "Ford Sierra", "Opel Cadett", "Opel Ascona".

"Gal ta meilė vokiškiems automobiliams susiklostė natūraliai, nes daugiausia automobilių atkeliaudavo būtent iš tos šalies, tad ir automobiliai buvo vokiški", – svarsto V.Naujanis. Tiesa, per tuos 25-erius metus, kiek savo veiklą vykdo Kauno automobilių turgus, nelabai kas ir pasikeitė – lietuviai vis dar mieliausiai renkasi vokiškus automobilius, nors greta jų jau savo vietą atranda ir japoniški bei prancūziški egzemplioriai. O automobilių pirkėjų srautai išlieka panašūs kaip ir nepriklausomybės pradžioje – pusę atvykstančiųjų rinktis automobilių sudaro lietuviai, kitą pusę – užsieniečiai: iš pradžių buvo rusai, juos pakeitė kazachai, kirgizai ir baltarusiai, o dabar turguje laukiamiausi ukrainiečiai bei jų kaimynai moldavai.

"Jeigu Lietuva nebūtų tranzito šalimi ir automobilių nepirktų užsieniečiai, matyt, vis dar dauguma važinėtume senais "Passat" ar "Jetta", – svarsto V.Naujanis. O pagrindinis kriterijus lietuviui renkantis automobilį visus metus išliko tas pats – kaina. Kiek pinigų žmogus turi, už tokią sumą automobilį ir renkasi.