Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad paslaugų kainos artimiausiu metu nė neketina sustoti augusios. „Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Tačiau manome, kad paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – kalba jis.

Šių metų sausį–gegužę paslaugų kainos, Lietuvos banko skaičiavimais, šalyje augo 4,4 proc., kai tuo metu ES augimo vidurkis siekė 1,5 proc. Maistas, gėrimai ir tabakas Lietuvoje brango 3,5 proc., ES – 2,3 proc.

Šiek tiek mažiau nei ES vidurkis per šį laikotarpį Lietuvoje ūgtelėjo degalų kainos. Čia jų augimas siekė 3,3 proc., kai tuo metu ES degalų kainų augimo vidurkis siekė 3,7 proc. Taip pat nuo ES kainų augimo vidurkio Lietuvoje atsiliko ir šildymo, dujų, elektros ir kitų administruojamų kainų augimas, kuris Lietuvoje siekė 1,4 proc., kai tuo metu ES vidurkis – 1,9 proc.

Mažiausiai per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje ir ES augo pramonės prekių kainos. Lietuvoje tokios prekės brango 0,4 proc., ES – 0,9 proc.

Paslaugų kainas augino atlyginimai

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas P. Morkūnas pažymi, kad labiausiai paslaugų kainas augino paslaugų sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas.

„Žvelgiant į šių metų infliaciją detaliau, iš karto pastebime, kad ją mūsų šalyje stipriau nei ES paveikė sparčiai kilusios paslaugų ir maisto kainos. Paslaugų kainų augimą reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida, kurią nemaža dalimi lemia darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje spartus darbo užmokesčio augimas metų pradžioje (9,8 proc.) lėmė kur kas greitesnį paslaugų kainų augimą nei ES vidurkis, kur darbo užmokestis kilo mažiau nei 3 proc.“, – kalba jis.

Tuo metu banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad tokie paslaugų kainų šuoliai nestebina, be to, jie neketina nurimti.

„Paslaugų kainų pokyčiai tikrai nestebina, jie stebimi jau penkerius metus. Paslaugos sparčiai brangsta tiek dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimo, tiek dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo. Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų. Metų pradžioje darbo užmokesčio augimas siekė 9,8 proc., tokiame kontekste sunku tikėtis, kad paslaugos nebrangs.

Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Pirmiausia tai susiję su nykstančia akcizų įtaka. Tačiau manome, kad kaip ir pernai bei pastaruosius kelerius metus, paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – teigia ekonomistas.

Maistas neturėtų brangti sparčiau nei ES

Kaip pažymi LRT.lt pašnekovai, maisto prekių krepšelio brangimui turėjo į jį įskaičiuotų gėrimų bei tabako akcizų didėjimas.

„Maisto kainų augimas, kuris atrodytų išlieka nemažas, nuo kovo slopo dėl nykstančio akcizų pakėlimo poveikio, ypač, alkoholiniams gėrimams. Taip pat maisto ir energijos kainų augimą lemia ir išorės veiksniai, tokie kaip žaliavų kainų pokyčiai. Pavyzdžiui, ūgtelėjus naftos kainai pasaulinėje rinkoje, Lietuvoje nemenkai padidėjo ir energijos produktų, o, visų pirma, degalų kainos. Tačiau pastarųjų prekių kainos augo panašiu tempu kaip ir ES", – kalba P. Morkūnas.

N. Mačiulio teigimu, kiekvienoje valstybėje esti lokalių veiksnių, turinčių įtakos maisto kainų augimui, tačiau didžioji dalis maisto produktų turėtų brangti ar pigti panašiai, kaip ir kitose ES šalyse.

„Pirmaisiais šių metų mėnesiais akcizai darė šiek tiek įtakos gėrimų kainų augimui bei turėjo įtakos bendram maisto ir gėrimų kainų indeksui, tačiau akcizai padidėjo pernai kovą, tad nuo šių metų balandžio įtakos maisto ir gėrimų krepšeliui neturėtų turėti“, – sako jis.

Plačiau – įraše [6].