Nacionalinis transliuotojas BBC paskelbė, kad šis asmuo yra 66 metų Sergejus Skripalis ir kad jam prieglobstis buvo suteiktas po 2010 metais įvykusio „apsikeitimo šnipais“ tarp JAV ir Rusijos.

Policija sekmadienį pranešė apie rimtą incidentą, kai vyras ir moteris pasijuto blogai viename prekybos centre Solsberio mieste pietų Anglijoje.

Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad šiedu asmenys buvo paveikti mirtinai nuodingu opiatu.

„Šiuo metu jie gydomi dėl įtariamo nežinomos medžiagos poveikio. Abiejų būklė šiuo metu yra kritinė, jie are currently in a critical condition in intensive care,“ police said in a statement.

BBC tinklalapyje paskelbtose nuotraukose matyti įvykio vietoje dirbantys specialiųjų tarnybų darbuotojai, vilkintys ryškiai geltonus sandarius cheminės saugos kostiumus ir plaunantys žemę vandens čiurkšle iš ugniagesių žarnos. Taip pat buvo uždarytas Solsberio ligoninės priimamasis.

Viešai prieinama informacija rodo, kad S. Skripalis buvo registruotas kaip Solsberio gyventojas.

S. Skripalis, buvęs rusų karinės žvalgybos pulkininkas, 2006 metais buvo Rusijoje pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Britanijai ir nuteistas kalėti 13 metų.

Policija nurodė, kad vyresnis kaip 60 metų vyras ir į ketvirtą dešimtį įžengusi moteris buvo rasti netekę sąmonės ant suolelio viename prekybos centre Solsberyje, esančiame už 137 km į pietvakarius nuo Londono.

Vilšyro policijos vyriausiojo konsteblio laikinasis pavaduotojas Craigas Holdenas (Kreigas Holdenas) sakė, kad sekmadienį su pareigūnais telefonu susisiekė „visuomenės narys, susirūpinęs dviejų žmonių gerove“.

„Poros nariai, kaip manome, pažinoję vienas kitą, iš pažiūros nebuvo kaip nors sužeisti. Jie buvo išvežti į Solsberio rajono ligoninę“, – aiškino C. Holdenas.

„Dabar jie gydomi dėl įtariamo nežinomos medžiagos poveikio“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad abu nukentėjusieji yra „kritinės būklės“.

C. Holdenas aiškino, kad šis incidentas dar tik pradedamas tirti, todėl „negalime patvirtinti, ar buvo įvykdytas koks nors nusikaltimas“.

„Keisti judesiai“

Įvykio liudininkė Freya Church (Frėja Čerč) pasakojo BBC, jog jai susidarė įspūdis, kad šie asmenys buvo pavartoję „kažko labai stipraus“.

„Ant suolo buvo pora – vyresnis vyras ir jaunesnė moteris. Ji buvo į jį atsišliejusi. Atrodė, kad ji galbūt nualpusi“, – pasakojo F. Church.

„Jo rankos kažkaip keistai judėjo; jis žvelgė į dangų“, – pridūrė moteris.

Sveikatos apsaugos institucija „Public Health England“ (PHE) savo pranešime nurodė turinti tik ribotos informacijos apie pacientus, bet „neatrodo, kad kyla koks nors tolesnis betarpiškas pavojus visuomenės sveikatai“.

„PHE duomenimis, paveiktųjų medžiagomis užterštumas buvo pašalintas“, – pridūrė agentūra.

S. Skripalis dirbo Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU ir 1999 metais iš jos pasitraukė. Po to jis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, o vėliau ėmėsi verslo.

Po jo arešto Maskvoje 2004 metų gruodį S. Skripalis prisipažino 1995 metais buvęs užverbuotas britų specialiųjų tarnybų ir teikęs joms informaciją apie Europoje veikiančius GRU agentus. Maskva nurodė, kad jam už šią informaciją buvo sumokėta daugiau kaip 100 tūkst. JAV dolerių.

Per S. Skripalio teismą Rusijos žiniasklaida citavo Federalinės saugumo tarnybos pareiškimą, kad šio šnipo veiksmai gali būti lyginami su žala, padaryta Sovietų Sąjungos GRU pulkininko Olego Penkovskio, šnipinėjusio JAV ir Didžiajai Britanijai. O. Penkovskiui 1963 metais buvo įvykdyta mirties bausmė.

Tačiau S. Skripaliui buvo suteikta malonė; 2010 metų liepą jis buvo paleistas per JAV ir Rusijos šnipų apsikeitimą, įvykusį amerikiečiams išaiškinus Jungtinėse Valstijose veikusį vadinamųjų rusų miegančiųjų agentų tinklą.

Pažįstamas braižas

Sekmadienio incidento aplinkybės iki šiol neaiškios, bet šis įvykis Didžiojoje Britanijoje atgaivino prisiminimus apie buvusį rusų agentą Aleksandrą Litvinenką, 2006 metais nunuodytą viename prabangiame Londono viešbutyje arbata, į kurią buvo pridėta radioaktyvaus polonio.

2016 metais paskelbtoje ataskaitoje Britanijos teisėjas Robertas Owenas (Robertas Ouvenas) rašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai asmeniškai suteikė leidimą šalies slaptosioms tarnyboms nužudyti Kremliaus kritiku tapusį A. Litvinenką.

Kembridža įsikūrusio Konfliktų studijų ir tyrimų centro direktorius Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) sakė, kad „būtų nustebintas, jeigu tai nebūtų susiję su Rusija kokiu nors tiesioginiu būdu“.

Ekspertas pridūrė negalintis atmesti, kad incidento priežastis galėjo būti per didelė narkotikų dozė arba koks nors atsitiktinis apsinuodijimas. Vis dėlto K. Gilesas pažymėjo, kad tokį scenarijų sunku įsivaizduoti – ypač tokį, dėl kurio „reikėtų atlikti visavertį gatvės ir ligoninės valymą“.

K. Gilesas taip pat priminė virtinės Rusijos vyriausybės oponentų įtartinas mirtis Britanijoje, įvykusias jau po A. Litvinenkos nužudymo.

„Buvo ne vien Litvinenka, – sakė jis. – Nesunku įžvelgti tendenciją, kad rengiama daugiau ir įžūlesnių atakų.“

Igoris Sutiaginas, priklausęs tai pačiai iškeistų šnipų grupei kaip ir S. Skripalis, o dabar dirbantis vyresniuoju mokslo darbuotoju Londone įsikūrusiame Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI), sakė, kad kol kas nepakanka įrodymų ką nors kaltinti.

„Yra daug buvusių saugumo pareigūnų, dezertyravusių į Vakarus“, – pabrėžė jis ir paragino neskubėti vertinti, kol paaiškės daugiau.

„Būtina pasverti šią informaciją“, – sakė buvęs žvalgybininkas.