Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė.

Kaip pabrėžė Studijų kokybės vertinimo centro vadovė, iki šiol buvęs studijų vertinimas nebegalioja.

Daugiausia ribojamai akredituotų studijų krypčių - Klaipėdos universitete (ribota 16 bakalauro studijų krypčių) ir Šiaulių universitete (ribota 10 bakalauro studijų krypčių). Iš kolegijų daugiausia ribotai akredituotų studijų krypčių - Marijampolės kolegijoje.

„Vilniaus, Kauno kolegijose, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, menų akademijose taip pat tik viena kita ribojamai akredituota studijų kryptis“, - geriausiai įvertintas mokyklas vardijo N. Skaburskienė.

Laikinasis studijų programų vertinimas galios, kol bus įvertintos visos studijų kryptys.

Kaip paaiškino centro vadovė, akreditacija su sąlygomis reiškia, kad aukštoji mokykla šiemet į šią programą galės priimti stojančiuosius. Kai kryptis ribojama - nebegalės vykdyti studentų priėmimo. Visiems studentams baigus studijas programa turės būti išregistruota.

Studijų kokybės vertinimo centras laikinai akreditavo 427 krypčių 765 programas. Su papildomomis sąlygomis laikinai akredituotos 209 krypčių 324 programos. Ribojimai nustatyti 171 krypties 198 programoms. Iš viso laikinai akredituota 807 krypčių 1287 programos.

Lyginant universitetus ir kolegijas, be sąlygų akredituotas panašus procentas programų - universitetuose akredituota 51 proc. programų, kolegijose - 58 proc. programų. Tačiau labai skiriasi universitetuose ir kolegijose ribojamų programų procentas. Universitetuose jis siekia 28 proc., o kolegijose tik 4 proc.

Su sąlygomis universitetuose laikinai akredituota 21 proc. programų, kolegijose - 38 proc. programų.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pasidžiaugė, kad Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavyko su aukštosiomis mokyklomis susitarti dėl bendrų kokybės kriterijų.

„Visuminis studijų programų vertinimas paskatins aukštąsias mokyklas sustambinti studijų programas, atsisakyti perteklinių studijų krypčių. Kai kurios aukštosios mokyklos neturi stipraus potencialo organizuoti tam tikros krypties studijas, tad gali grįžti prie tų studijų programų, kuriuose yra stiprios“, - sakė viceministras.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. Romualdas Kliukas pripažino, kad nuolatinis studijų programų vertinimas verčia aukštąsias mokyklas pasitempti.

Pasak Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Žymantės Jankauskienės, aukštesnės studijų kokybės aukštosios mokyklos priverstos siekti ne tik dėl konkurencijos tarpusavyje, bet ir siekdamos būti konkurencingos tarptautinėje erdvėje.

Kaip skelbė ELTA, nuo kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.

Pagal Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarką, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras, Studijų kryptys laikinai akredituojamos pagal tris kriterijus.

Pirmasis - universitetų vykdomos mokslo (meno) veiklos lygio vertinimo rezultatų penkių geriausių mokslo krypties darbų ekspertinio vertinimo suminiai svertiniai įverčiai už 2015 m. arba 2016 m. turi būti ne mažesni nei 1,5 balo.

Antras kriterijus - aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties studijų programų, išoriškai vertintų ir akredituotų 6 metams, dalis nuo visų aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties išoriškai vertintų studijų programų turi siekti ne mažiau nei pusę vertintų programų.

Trečiasis kriterijus - aukštosios mokyklos studijų krypties programų akredituotų 3 metams 2 kartus iš eilės vykdomų programų studijų kryptyje skaičius.

Akreditavimas - procedūra, kuria nustatomas studijų atitikimas reikalavimams. Laikino akreditavimo metu nustatomos prielaidos kokybiškoms studijoms vykdyti.

Kaip skelbia Studijų kokybės vertinimo centras, laikino akreditavimo sprendimas galios iki reguliaraus vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įsigaliojimo.