Protestantizmas lėmė visuomenės racionalumą

Šiais metais visi pasaulio reformatai švenčia jubiliejų, reformacijos atsiradimas siejamas su sekuliarizacijos procesu, LRT RADIJUI [6]sako sociologė ir religijotyrininkė Milda Ališauskienė. Kaip teigia ji, su protestantizmu formavosi visuomenės racionalumas: „Iš to atsiranda ir religinė prasmė, religijų įvairovė. Vėliau vystosi ir pasaulėvaizdžių įvairovė, mokslas. Dar vėliau – technologijos, kurios atsako į daug klausimų, į kuriuos anksčiau atsakydavo religija. Galutinis rezultatas, kurį matome, – visuomenėje daugiau religijai abejingų žmonių.“                                                                                                                

Pasak M. Ališauskienės, kalbant apie sekuliarizaciją reikia įsivaizduoti, kaip anuomet atrodė Martyno Liuterio paskelbta idėja – imti Bibliją patiems ir skaityti. „Daugybė žmonių turėjo patys imtis iniciatyvos, tapti raštingi, skaityti, interpretuoti, kas ten parašyta. O kas formuojasi tokiu būdu? Religinis individualizmas. Žmonės patys tampa sau autoritetais, nusprendžiančiais, kas jiems patrauklu, o kas ne. Ir taip jie ima rinktis į bendruomenes pagal bendrus interesus“, – tvirtina pašnekovė.

Galutinis rezultatas, kurį matome, – visuomenėje daugiau religijai abejingų žmonių.

M. Ališauskienės teigimu, M. Liuteris išsakė, kad visas pasaulis taps vienuolynu ir kiekvienas žmogus taps vienuoliu: „Katalikybė teigė, kad į dangų gali patekti tik šventieji. Tapti šventu buvo galima pasirinkus arba dvasininko, arba vienuolio kelią. Galėję sau tai leisti žmonės eidavo į vienuolynus, bet paprastiems žmonėms tai buvo neįmanoma. M. Liuteris pasakė, kad nuo šiol visi tampa vienuoliais ir kiekvienas, vadovaudamasis protestantiška etika,  per savo kasdienį darbą gali užsidirbti bilietą į rojų.“

Paklausta apie požiūrio skirtumus, M. Ališauskienė sako, kad religija – tik vienas iš veiksnių, kaip nors lemiantis požiūrį. „Yra ir daug kitų veiksnių, pavyzdžiui, modernizacija, ankstesni įvykiai ir pan. Taigi apibendrinimo daryti nereikėtų. Be abejo, protestantizmą galima itin sieti su racionalumu, bet reikia suprasti, kad dabartinis pasaulis ir visuomenės jame yra kompleksiškos ir sudėtingos“, – aiškina pašnekovė.

Ir skirtinguose požiūriuose galima rasti bendrumų

Vytis Silius, paklaustas apie Rytų šalis ir jų mentaliteto skirtumus, nulemtus religijos, sako, kad tai komplikuotas klausimas: „Sudėtinga pasakyti, kokia ta religijos įtaka, tai pasirodo bendruomeniniame gyvenime. Azijoje ir Vakarų šalyse vyrauja skirtingi požiūriai į sveikatą, kūną. Kitaip suvokiamas Dievas kaip pasaulio kūrėjas.“

Kita vertus, aiškina V. Silius, galima galvoti ne apie skirtumus, o panašumus. „Azijoje motinos taip pat myli savo vaikus, o priešai nekenčia priešų. Yra kažkoks pamatinis mentalitetas, dėl kurio visi žmonės panašūs. Viskas priklauso nuo kiekvieno požiūrio – ar mums reikia kontrasto su kitomis tautomis, kad galėtume pažinti save? O gal mums reikia panašumo su kitais, kad pajustume bendrystę?“, – tikina pašnekovas.               

V. Silius teigia, kad Azijos, Kinijos, Japonijos požiūris į pasaulį skiriasi nuo gyvenančių krikščioniškuose kraštuose: „Krikščionybė mano, kad pasaulis – sukurtas Dievo. Jis yra tvarkos kūrėjas, kuris savo kūrinį prižiūri, veikia. Manau, kad tai veikia ir požiūrį, kaip turime gyventi. Ypač čia išsiskiria katalikybė, kuri akcentuoja tam tikras kasdienes praktikas. Todėl reikia vienuolystės, kunigystės.“

Pasak pašnekovo, Azijoje tikima, kad pasaulis sukurtas už visa ko esančios jėgos, kurios negalima rasti. „Todėl tvarka, kurios norima, gali būti pasiekiama tik iš derybinio susidūrimo su aplinka, kurioje gyvenama. Tvarka yra ne pasiekiama, o sukuriama čia ir dabar. Manau, kad tolimųjų rytų požiūris į gyvenimą nulemtas derybinio proceso. Tam tikri žmonės neišskiriami į ypatingą rangą, reiškiantį, kad jie iš Dievo gauna informaciją ar yra pavesti Dievo kažką padaryti“, – teigia V. Silius.