„Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti“, – ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos nariams sakė viceministras.

Pristatydamas Gedimino kalne atliekamus darbus, jo būklę, jis tvirtino, kad šiuo metu numatytos lėšos tik kalną paruošti žiemai, taip pat į Neries pusę orientuoto šiaurės vakarinio šlaito rimtesniam tvarkymui. Šiuo metu, anot jo, tam iš viso numatyta skirti 5–7 mln. eurų.

„Tikrai negaliu pasakyti, kokia yra galutinė tvarkybos darbų, nes šiandien mes ir projektuojame ilgalaikius darbus, ir tvarkom tai, kas nučiuožė“, – sakė R. Augustinavičius.

Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas viceministrui pasiūlė svarstyti galimybę perduoti kalną savivaldybei, ši, jo nuomone, „ko gero, geriau atliktų tuos darbus“, tačiau viceministras patikino, kad šis klausimas nebus keliamas.

„Kultūra yra ne tik žodinė tradicija, ne tik nematerialus dalykas, bet ir materialus, kaip ir pats kultūros paveldas. Manau, mes galime pasirūpinti tiek sienomis, tiek kultūrine veikla. Matome, kad tai yra garbės reikalas tiek Nacionalinio muziejaus, tiek Kultūros ministerijos, kad kalnas būtų sutvarkytas“, – teigė viceministras.

Jo taip pat klausta, ar dabartinėje kalno tvarkymu užsiimančioje komandoje nėra anksčiau kalną tvarkiusių asmenų, kurių sprendimai, galbūt, taip pat prisidėjo prie dabartinės blogos kalno būklės.

R. Augustinavičius tikino, kad kai kurie buvę kalno tvarkytojai pasitelkti „dėl istorinės atminties“, tačiau „pereina kritikos filtrą“. Pavyzdžiui, anot jo, šiaurės vakarinį šlaitą senbuviai siūlė tvirtinti poliais ir kitomis „agresyviomis priemonėmis“, tačiau atsižvelgta į modernesnius pasiūlymus įrengti vadinamuosius gabionus – akmenimis užpildytas laiptuotos konstrukcijas.

Šiaurės vakarinį šlaitą taip pat planuojama užsėti giliai šaknis įleidžiančią žole, ji, anot ministerijos atstovo, yra efektyvesnė priemonė, nei krūmai ar medžiai.

Kai kurie opozicijos atstovai siūlė viceministrui pasvarstyti apie galimybę užsėti kalną giliai šaknis įleidžiančiomis vynuogėmis.

„Jeigu turėtumėme duomenų, kad Gedimino, Vytauto laikais kalno šlaituose buvo vynuogynai, galima būtų svarstyti tokį klausimą. Bet suprantame, kad visos pilys buvo be medžių, buvo pritaikytos gynybai, t. y. turėjo žolinę dangą“, – tvirtino R. Augustinavičius.

Viceministras taip pat patvirtino, kad ateityje visiškas Kunigaikščių rūmų ar jų kontūrų atkūrimas ant kalno nėra numatomas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Ekstremali situacija Vilniaus savivaldybėje dėl kalno paskelbta šių metų birželio pabaigoje.