„Tikiu, kad mes galėtume vieną dieną neturėti Lietuvoje namų darbų. Bet šiandien, turint omenyje kultūrinį kontekstą, aš dar tuo abejočiau. Viena iš priežasčių, kodėl abejočiau yra, kad didele dalimi, ar vaikas yra pasiruošęs gyventi be namų darbų, įtakos turi tai, kiek laiko tėvai leidžia su vaiku: ar vaikui yra skaitoma, ar skaitoma kartu su vaiku, ar šeima lankosi muziejuose, ar šeima diskutuoja įvairiomis temomis. Jei visa tai įvyksta, tai mokykla yra nuostabus tėvų namų papildas“, – aiškina A. Landsbergienė.   

Namų darbų kai kurios valstybės jau atsisakė. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse namų darbų yra užduodama labai mažai – kuo jaunesnis vaikas, tuo namų darbų jam užduodama mažiau.

Pasak pašnekovės, kalbant apie namų darbus, svarbu, kokie jie yra ir ko mes siekiame namų darbais.

„Jei tai yra, pavyzdžiui, formulės pritaikymas, tai vaikas, kuris geba formulę taikyti, jis puikiausiai ją pritaikys ir klasėje, ir namuose. Negebančiam formulės pritaikyti vaikui tai, kad jam duos dar penkias papildomas užduotis, nepadės suprasti, kaip tai daryti“, – įsitikinusi A. Landsbergienė.