Sutvirtins yrančius šlaitus

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška atkreipė dėmesį, kad mieste yra du piliakalniai – Žardės bei Purmalių ir nė vienas iš jų nėra tinkamai sutvarkytas, pritaikytas edukacijai ar turizmui.

"Šie metai Lietuvoje yra paskelbti Piliakalnių. Tad ir mes į juos atsigręžėme", – tvirtino vedėjas.

Techninius šių piliakalnių projektus planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

Pirmiausia darbai startuos Žardės piliakalnyje, nes jo būklė prastesnė.

Šio piliakalnio projektą rengia įmonės "Vakarų siluetas" – architektai Mantas Daukšys ir Laima Šliogerienė.

Rekomendacijomis, pasiūlymais talkininkauja ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Planuojama sutvirtinti erozijos paveiktus šlaitus, sutvarkyti želdinius.

Numatyta pašalinti per tankiai priaugusius menkaverčius krūmus, medžius.

"Tačiau neisime Lietuvoje populiariu keliu, kai piliakalnis "nuplikinamas", argumentuojant, kad taip jis atrodė istoriniu laikotarpiu. Ryškiausias pavyzdys – Gedimino kalnas", – lygino vedėjas.

V.Juška pabrėžė, jog stambiausi ir vertingiausi medžiai bus palikti, kad pabrėžtų Žardės piliakalnio dominavimą kraštovaizdyje.

"Šis piliakalnis nėra aukštas, tad medžiai būtini", – teigė vedėjas.

Akmuo – ne kliūtis

Žardės piliakalnio prieigose numatyta įrengti dvi automobilių stovėjimo aikšteles.

"Dabar žmonės stengiasi privažiuoti prie pat piliakalnio, nors ant įvažos yra užritintas akmuo. Tračiau tai ne kliūtis. Jauni žmonės ir sienas gali nuversti dėl meilės. Tai kas tas akmuo", – šmaikštavo vedėjas.

Pasak V.Juškos, kelią prasiskynusieji mašinomis važinėja ant piliakalnio šlaitų ir taip juos ardo.

"Siekiame, kad būtų įrengta civilizuota stovėjimo aikštelė. Gal tada niekas piliakalniais nevažinėtų. Joje turėtų tilpti du autobusai. Mokiniai galėtų atvažiuoti į ekskursijas ir istorijos mokytųsi gyvai", – pabrėžė vedėjas.

Norima sudaryti ir galimybę stovyklauti prie tvenkinio.

Galėtų ne tik pasėdėti prie tvenkinio, bet ir meškerę įmerkti.

"Dabar tas ežerėlis užpelkėjęs. Kalbėsime, ar reikėtų jį išvalyti, sutvarkyti pakrantes. Tada žmonėms būtų suteiktas visada rekreacinių paslaugų paketas. Galėtų ne tik pasėdėti prie tvenkinio, bet ir meškerę įmerkti", – planavo vedėjas.

Organizuojamos apeigos

Kad būtų paprasčiau patekti į Žardės piliakalnį, planuojama įrengti taką su laipteliais.

Pačiame viršuje numatyta įrengti stendą, kuriame būtų pateikta informacija apie piliakalnį.

Panašai bus sutvarkytas ir Purmalių piliakalnis.

Tačiau V.Juška atkreipė dėmesį, kad čia yra papildomas įdomus elementas – astronominė observatorija. Sudėlioti akmenys, kurie žymi metų laikus, saulės tekėjimą ir nusileidimą.

"Tokių vietų Lietuvoje nėra labai daug. Turime duomenų, kad čia lankosi baltų paveldo žinovai. Vyksta net apeigos. Problema yra ta, kad Purmalių piliakalnis yra stipriai apaugęs medžiais. Tad saulės spinduliai nelabai pasiekia observatoriją", – pasakojo vedėjas.

Todėl šioje vietoje planuojami landšaftiniai kirtimai.

Numatyta įrengti į Purmalių piliakalnio vedančius takus, informacinius stendus, o prieigose – automobilių stovėjimo aikšteles.

Žada įrengti amfiteatrą

Prie astronominės observatorijos iš akmenų, rąstų planuojama suformuoti sėdimas vietas šlaite. Tada čia būtų galima rengti vaidinimus, šventes.

"Yra žmonių, kurie puoselėja kuršišką paveldą. Tad jie galėtų organizuoti renginius. Prieš porą mėnesių puiki šventė vyko ant Žardės piliakalnio. Susirinko daug žmonių. Tikimės, kad sutvarkius žmonės čia trauks ne kartą per metus, o atsiras nuolatiniai srautai", – pabrėžė vedėjas.

Darbai ant Purmalių piliakalnio vėliau startuos ir dėl kitos priežasties. Čia planuojama įrengti dviračių taką, kurio dalis sutampa su piliakalnio taku.

"Žardės piliakalnio problema yra aštresnė. Jis matomesnis, lengviau pasiekiamas, labiau ardomas, šiukšlinamas. Ir vandalizmo atvejų pasitaiko, ir šunys laidojami, keturračiais šlaitais važinėjama, ir oriniais šautuvais atvykstama pašaudyti. Toks laukinis poilsis ten, o norime, kad būtų civilizuotas. Kai sutvarkysime, tvarkinga aplinka įpareigos. Be to, žmonės turi suprasti, kad piliakalnis tvarkomas ir jų lėšomis", – teigė vedėjas.