Viskas prasidėjo nuo nuostabaus brazilo ir atlikto transfero su „Paris Saint-Germain“ ekipa. 2003 metais laimėjęs „Barcelona“ prezidento rinkimus, Joanas Laporta įsigijo Ronaldinho ir pradėjo savo ambicingą projektą siekiant pagerinti šios komandos pasirodymus aikštėje. Dabartinėmis dienomis detalės ir vėl yra tos pačios – fantastiškas brazilas ir transferas su PSG, tačiau šį kartą tai nereiškia dar vieno žaidimo pagerėjimo, o būtent „Barca“ yra ta ekipa, kuri prarado savo žvaigždę. Po šio transfero tenka pripažinti, jog katalonų ekipa jau seniai nebėra tokioje aukštumoje, kurioje ji buvo kai J. Laporta paliko savo postą 2010 metais.

Tuo metu „Barcelona“ buvo laimėjusi viską. Nors nuo 1999 iki 2004 metų ši ekipa nebuvo iškovojusi jokių titulų, J. Laportos priimti sprendimai davė vaisių – komandai vadovaujant Frankui Rijkaardui buvo iškovoti du iš eilės „La Liga“ čempionų titulai ir pirmasis Čempionų lygos titulas (antroji Europinė taurė), o dar didesnį pasisekimą komanda pasiekė, kai komandos trenerio postas buvo patikėtas Pepui Guardiolai.

Tuo metu, kai J. Laporta paliko ekipą, P. Guardiolos ekipa buvo laimėjusi septynis titulus, įskaičiuojant „treble“ 2008-2009 metų sezone bei beprecedentį 16 mėnesių laikotarpį, per kurį katalonai iškovojo šešis titulus iš šešių galimų.  „Barca“ tada žaidė išskirtiniu ir visų gerbiamu futbolo stiliumi bei savo žaidimu pavergė daugybės šio sporto gerbėjų širdis.

„Galiu išskirti pergales Čempionų lygoje. Čempionų lygos nugalėtojų titulai ir 6:2 „Santiago Bernabeu“ stadione nugalėtas „Real“ klubas. Taip pat tai, kaip mūsų žaidėjai rungtyniavo – tuo autentišku „Barcos“ žaidimo stiliumi. Iš sportinės pusės, tai man įstrigo labiausiai ir iki šiol tuo didžiuojuosi“, - prisimindamas savo laikotarpį „Barcelona“ klube įsimintiniausias akimirkas Goal žurnalistui atskleidė buvęs katalonų prezidentas.

Tačiau tai toli gražu nebuvo viskas. Per tą laikotarpį „Barcos“ pirmosios komandos pagrindas buvo sudarytas iš „La Masia“ akademijos, ant komandos marškinėlių nebuvo jokios reklamos, o „blaugrana“ marškinėlių priekyje pagarbiai buvo įsitaisęs labdaringos organizacijos „Unicef“ simbolis. Kad ir kaip į tai bežiūrėtume, tai buvo sveikintina filosofija. „Més que un club“ (daugiau nei klubas).

Situacija greitai pasikeitė, kai naujuosius rinktimus 2010 metais laimėjo J. Laportos senas varžovas Sandro Rosellis. Šie du vyrai kažkada buvo draugai ir dirbo kartu, tačiau per laiką patapo vienas kito priešais.

J. Laporta stengėsi paremti S. Rosellį, kai šis perėmė prezidento postą 2010 metais, tačiau jų santykiams tikrai nepadėjo tolimesni naujojo prezidento veiksmai. Jis pareiškė, kad jo pirmtakas paliko komandą dideliose skolose, kaltindamas jį netinkamu finansų valdymu katalonų klube.

„Vienintelis to tikslas buvo suniekinti mūsų pasiekimus. Vien dėl to, kad mes palikome jiems pačią geriausią visų laikų „Barcą“. Praėjo jau septyneri metai, o jie toliau tęsia savo melus siekdami mane suniekinti ir leisdami sau atlikti pradėtus reikalus su Kataru. Jie išmetė iš marškinėlių „Unicef“, uždėjo ten Kataro pavadinimą, o siekdami tai pateisinti jie apkaltino mane, jog aš neatsakingai vadovavau šiai komandai. Būtent šie kaltinimai leido jiems atlikti jų susitarimą su Kataru.

Dabar visa tai pasiekia dienos šviesą ir prie to prisideda reikalai su FBI. Mes turime buvusį komandos prezidentą, kuris teigė, jog aš netinkamai valdžiau ekipą, vien dėl to, kad sumenkintų mane ir pradėtų įgyvendinti savo susitarimus su Kataru. Kaip visi žinome, jis dabar pasodintas į kalėjimą už galimą bendradarbiavimą su ginkluota grupuote, nelegalių komisinių naudojimą ir pinigų plovimą. Mes turėjome kentėti nepakeliamą ir neteisingą situaciją, nes mes palikome geriausią „Barcą“ per jos istoriją, o šiti sukčiai bandė tokiais nesąžiningais būdais mus diskredituoti.

Laimei, teismuose mes įrodėme savo tiesą. Po septynių metų, mes galutinai įrodėme, jog buvome visiškai teisūs: klubą valdėme atsakingai, o komandos finansinė situacija buvo kontroliuojama lygiai taip pat sėkmingai“, - apie nemalonius kaltinimus atvirai kalbėjo J. Laporta.

S. Rosellis dabar sėdi kalėjime, o J. Laporta yra įsitikinęs, kad tiek jis, tiek dabartinis komandos vadovas J. Bartomeu griauna komandos valdymo modelį, kuris taip gerai veikė tada, kai jis buvo komandos valdžioje.

„Labai sunku turėti kažkokių jausmų skirtų J. Bartomeu. Nes jis yra toks žmogus, kurio požiūris verčia jį valdyti „Barcelona“ ekipą su savo svaiginančiais melais. Negana to, jis yra prezidentas, kuris yra kaltinamas pažeidęs įstatymus, tad žiūrint į tai, vargu ar juo galima pasitikėti.

Prie to dar galima pridėti ir tai, kad visi ženklai rodo į tai, jog jis yra tik kalėjime sėdinčio žmogaus marionetė. Dėl to, aš manau, jog tai yra visiškai gėdinga situacija. „Barca“ kenčia, nes kalėjime sėdintis asmuo ir dabartinis prezidentas buvo tie žmonės, kurie sutiko su komandai mestais kaltinimais ir visa tai lėmė, jog „Barcelona“ pirmą kartą istorijoje buvo teisiama bei pripažinta kalta dėl dvigubo mokesčių slėpimo.

Mes nematome jokio skaidrumo, kai reikia paaiškinti tokius dalykus, nes komanda nepateikia pakankamai informacijos. Viskas „Barcos“ ekipoje dabar yra labai tamsu, o skaidrumo beveik nebelikę. Ir visa tai krenta ant komandos prezidento pečių“, - įsitikinęs J. Laporta.

2014-2015 metų sezone Luiso Enrique vadovaujama „Barcelona“ laimėjo dar vieną „treble“, tačiau šį kartą jiems pergales atnešė ne išskirtinis žaidimo stilius, tačiau individualūs Lionelio Messi, Luiso Suarezo ir Neymaro sugebėjimai puolime.

Būtent sėkmingas pasirodymas tą sezoną prisidėjo prie to, kad J. Laporta pralaimėjo komandos prezidento rinkimus 2015 metais, tačiau jis pats teigia, jog jis kandidatavo norėdamas parodyti, kad komandą galima valdyti ir visiškai kitokiu modeliu.

„Aš stojau į kovą nepaisant to, kad komanda laimėjo „treble“. Tai dariau vien dėl to, jog norėjau parodyti, jog komandą galima valdyti ir kitu modeliu. Aš norėjau įrodyti, kad galimas ir kitas kelias – toks, kuriame galima neturėti reikalų su Kataru, toks kuriame nesunaikinama „La Masia“ ir toks, kuriame nereikia pulti stačia galva į transferų rinką ir pirkti žaidėjus už bet kokią kainą. Norėjau, kad ant komandos marškinėlių grįžtų „Unicef“, norėjau, kad galėtume remtis sistema, kuri buvo išrasta Johano Cruyffo ir norėjau, kad „La Masia“ nuolatos stiprėtų. Tai yra tas modelis, ant kurio ir buvo pastatytas šis klubas, tačiau pastaruoju metu jį griauna pati ekipos vadovybė.

Šiandien daugiau dėmesio skiriama pačiai įstaigai nei komandai, nors klubas yra priklausomas nuo to, kas vyksta aikštėje. Jie nesugebėjo prižiūrėti to, kad komanda sėkmingai atsinaujintų ir neatliko viso reikiamo darbo. Būtent dėl to paskutinis sezonas buvo toks, kokį matėme. Dabar mes turime nesubalansuotą ekipą, o jaunimo ugdymo sistema yra apleista, todėl mes neturime iš jos prisijungiančių žaidėjų. Tai mane labiausiai gąsdina, nes, mano nuomone, mūsų pasiūlytas modelis „Barcai“ veikė geriausiai varžantis su komandomis, kurias valdo magnatai, kurie gali žaidėjams išleisti krūvas pinigų.

Mūsų išleidžiamos sumos buvo mažesnės, o kovodami prieš juos mes turėjome galimybę remtis savo užaugintais žaidėjais, kuriuos mes pagrindinėje ekipoje paversdavome žvaigždėmis“, - jaunimo sistemos svarbą katalonų ekipoje pabrėžė buvęs „Barcos“ prezidentas.

„La Masia“ buvo J. Laportos projekto ramstis, o jo vadovavimo metu iš jos pagrindinę ekipą papildė tokie žaidėjai kaip Xavi, Andresas Iniesta, Sergio Busquetsas, Gerardas Pique, Pedro, Lionelis Messi ar Victoras Valdesas. Visgi, pasikeitus prezidentams, jaunimo akademija neteko savo svarbos, o iš jos į pagrindinę ekipą prasimuša vis mažiau žaidėjų.

„Geriausias įrodymas, kad jaunimo akademija nebėra tokia veiksminga – mažas į pagrindinę ekipą prasimušančių žaidėjų skaičius. Jie išlaikė tuos futbolininkus, kuriuos mes užauginome, bet nemanau, kad jie stengėsi į jų vietą surasti ateities žaidėjus. Jie džiaugėsi didele privilegija turėti puikių žaidėjų „Barcos“ pirmojoje ekipoje, tačiau nedirbo pakankamai, kad surastų sekančią panašaus lygio žaidėjų kartą.

Neskaitant Sergi Roberto, kuris jaunimo ekipoje buvo dar mūsų valdymo laikais, jie nesugebėjo iki pirmosios komandos paruošti nė vieno žaidėjo. Jų veiksmai buvo visiškai priešingi: jie parduodavo žaidėjus, o kai kurie tiesiog nuspręsdavo patys palikti ekipą. Toks valdymo modelis išties labai neramina. Mes turime komandą papildyti talentingais žaidėjais, o „Barcos“ jaunimo ekipoje visada yra talentingų futbolininkų“, - neabejoja J. Laporta.

Savo vadovavimo laiku, J. Laporta dažnai remdavosi Johano Cruyffo patarimais, prisipažindamas, jog vaikystėje būdamas „Barcos“ fanu jį tiesiog garbino.

„Man asmeniškai Joanas Gamperas, Laszlo Kubala ir J. Cruyffas buvo svarbiausios figūros „Barcelona“ istorijoje. Tai buvo tie žmonės, kurie pakeitė komandą ir savo eroje išsiskyrė iš kitų.

Kalbant apie Johaną, jis man buvo labai svarbus, nes kaip žaidėjas jis pakeitė paprastą futbolą į savotišką meną ir atnešė komandai 1973-1974 metų „La Liga“ čempionų titulą, nors iki tol ekipa 14 metų nebuvo laimėjusi nė vieno titulo. Tuo metu „Barcelona“ žaidė įspūdingą futbolą ir laimėjo tą čempionatą, tačiau svarbiausia buvo būtent tai, kaip jie tuo metu žaidė.

Vėliau, jau kaip treneris, jis atnešė mums Europos taurę ir keturis lygos čempionų titulus bei tapo įkvėpimu visai mano kartai. Jau vėliau į šią komandą atvykome mes bei buvome sužavėti jo futbolo supratimu, jo futbolo filosofija ir tuo, kaip jis suprato gyvenimą. Atsižvelgdami į tai, mes turime būti jam dėkingi ir tai yra priežastis, dėl kurios aš jį paskyriau ekipos garbės prezidentu. Tad man, būtent jis yra svarbiausias žmogus per visą „Barcos“ istoriją.“

J. Laporta yra įsitikinęs, kad pastaraisiais metais „Barcelona“ prarado savo tapatybę, o prie to prisidėjo ir Xavi išvykimas iš komandos. Buvęs komandos prezidentas taip pat neabejoja, jog komandai reikėtų toliau laikytis J. Cruyffo filosofijos.

„Aš vertinu tą stilių lyg registruotą prekinį ženklą. Ir tai veikia. Tai lyg „Coca-Cola“ formulė, kuri vis dar veikia ir šiai dienai. Tai yra Johano formulė, kuri „Barcoje“ veikia.“

Kalbant apie žaidėjų pasirinkimą, pastaraisiais metais „Barcelona“ nesugebėjo įtikinti kai kurių savo taikinių, tarp kurių buvo ir Marco Verratti, kad šie prisijungtų prie ekipos, o šiemet komandą paliko Neymaras, kuris vietoj katalonų pasirinko PSG. Tad, kas pasikeitė ekipoje?

„Jie nebeturi pasiikėjimo. Jie turi labai blogą įvaizdį visame pasaulyje. Aš atsimenu, jog anksčiau žaidėjai pas mus atvykdavo net ir tokiu atveju, jei jie mūsų ekipoje uždirbdavo mažiau. Kodėl? Todėl, kad jie norėjo žaisti su Ronaldinho ar Deco, o vėliau su L. Messi, Xavi ir Andresu Iniesta. Jie būdavo sujaudinti galimybės žaisti su šiais žaidėjais. Būtent dėl to, kad juos turėjome savo ekipoje, prie jų norėdavo prisijungti ir kiti aukšto lygio futbolininkai.

Prie to taip pat prisidėjo ir tai, kad „Barca“ perduodavo žinią apie šį klubą, ant savo marškinėlių vilkėdama „Unicef“ užrašą. „Barcelona“ buvo ir vis dar yra patraukli žaidėjams dėl savo istorijos, dėl savo siekių kiekvieno sezono metu ir tikrai būdavo žaidėjų, kurie norėjo atvykti į Kataloniją bei žaisti už „Barcą“ net ir gaudami mažesnę algą.

Lygiai taip pat komandos nepalikdavo ir esami žaidėjai. Jų net nedomindavo galimybė išvykti kitur, nes jie būdavo laimingi. Jie džiaugdavosi ne tik komanda, ar šalimi, kurioje jie žaidžia, tačiau juos tenkindavo ir klubo demonstruojamas įvaizdis ir jų formuojamos vertybės.

Tuo tarpu dabar mes turime prieš teismą stoti galintį prezidentą ir ex-prezidentą, kuris, kaip jau minėjau, ir valdo dabartinį prezidentą, sėdintį kalėjime. Jie nuėmė „Unicef“ užrašą nuo krūtinės ir perkėlė jį ant žaidėjų subinės bei atliko daugybę sprendimų, kurie pakenkė klubo įvaizdžiui“, - kritikos komandos vadovams negailėjo J. Laporta.

Pastaruoju metu nemažai žaidėjų, tokių kaip Isco, Marco Asensio ar Dani Ceballosas, prisijungė prie „Real“, nors daugumos ekspertų nuomone, jie puikiai būtų tikę „Barcelona“ ekipai. Su tuo sutiko ir ilgametis klubo žaidėjas Xavi, kuris neseniai pabrėžė, kad jo buvusi ekipa „užmigo“ ir leido Madrido ekipai perimti iniciatyvą.

„Aš pritariu Xavi nuomonei. Tai yra žaidėjai, kurie yra „Barcos“ stiliaus ir jie turėtų žaisti būtent katalonų gretose, bet jie žaidžia „Real“ klube. Ir tai yra dėl minėtų faktorių – ekipos vadovais nebėra pasitikima, o tai, jog komanda prarado gebėjimą pritraukti talentingus žaidėjus tikrai nedžiugina.

Negana to, jie nebedirba su jaunimo sistema taip, kaip turėtų, tad matome, kas iš to išeina. Tad aš visu šimtu procentų pritariu Xavi nuomonei. Aš įsitikinęs, jog jie tikrai užmigo ir po visų pastarųjų įvykių, belieka viltis, jog šiame sapne, jiems neprasidės košmarai“, - Xavi mintims pritarė buvęs „Barcos“ prezidentas.

Per J. Laportos vadovavimo laikotarpį Madrido ekipa neprilygo „Barcai“ tiek Ispanijos čempionate, tiek Europoje, tačiau paskutiniais sezonais geresniais rezultatais pasigirti gali būtent „Real“. Ar pagrindiniai „Barcos“ varžovai pasimokė iš savo aršiausių priešininkų?

„Kai valdžioje buvau aš su savo žmonėmis, Madrido ekipa nelaimėjo nė vienos Europinės taurės. Tuo tarpu per kelis pastaruosius metus jie jų iškovojo net tris. Jie pradėjo reikalus tvarkyti geriau nei mes. Ir būtent dėl to aš raginu komandos vadovybę atsistatydinti, nes kuo greičiau privalome reikalus pakreipti sau tinkama vaga.